NASA paviešinta nuotrauka yra padaryta sekmadienį, joje net matosi Jupiterio Raudonoji dėmė – milžiniškas audros sūkurys (tiesa, ši audra pastaraisiais dešimtmečiais yra sumažėjusi ir nebėra taip ryškiai matoma kaip anksčiau).
„Mes esame labai patenkinti, kad išgyvenome patekimą į Jupiterio orbitą, – „The New York Times“ cituoja mokslininkę Candice Hansen-Koharcheck, kuri yra atsakinga už „Juno“ kameros veikimą. – Vien tas faktas, kad tai yra graži nuotrauka, jau yra geras dalykas.“
„Juno“ į dujinės milžinės orbitą sėkmingai įskrido liepos 4 dieną. Iš viso šio kosminio zondo misija aplink penktąją pagal nuotolį nuo Saulės planetą tęsis 20 mėnesių.
Mėgins įminti raidos paslaptis
Jupiteris, penktoji ir didžiausia Saulės sistemos planeta, priklauso dujinių milžinių grupei ir yra sudaryta daugiausiai iš vandenilio bei helio, kitaip negu Žemė ir Marsas, kurios sudarytos iš uolienų. Įspūdingais sūkuriuojančiais debesimis ir spalvingais dryžiais išsiskiriantis Jupiteris, kaip manoma, yra seniausia planeta, susidariusi tuojau po Saulės. Jeigu pavyktų įminti jo raidos paslaptis, galbūt taptų įmanoma geriau suprasti, kaip vystėsi Žemė ir kitos planetos.
Pavadintas senovės romėnų dievo Jupiterio žmonos Junonos vardu, „Juno“ yra dar tik antrasis kosminis aparatas, skirtas šios planetos stebėjimui iš arti. 1989 metais paleistas zondas „Galileo“ sukosi aplink Jupiterį 14 metų ir atsiuntė įspūdingų tos didžiulės planetos ir jos daugelio palydovų nuotraukų. To aparato atsiųstoje medžiagoje buvo pastebėta ženklų, kad po lediniu Europos paviršiumi slypi vandenynas, kuriame, kaip spėlioja mokslininkai, galėjo išsivystyti nežemiška gyvybė.
Dar viena Jupiterio paslaptis – Didžioji raudonoji dėmė. Neseniai vykdyti stebėjimai Hubble kosminiu teleskopu parodė, kad ta jau ištisus šimtmečius Jupiterio atmosferoje siaučianti audra mažėja.
„Juno“ skrydis į Jupiterį truko beveik penkerius metus, per kuriuos aparatas nuskriejo 2,8 mlrd. kilometrų. Iš pradžių zondas skriejo Saulės sistemos vidiniame regione ir panaudojo Žemės trauką, kad būtų išsviestas kaip iš laidynės už asteroidų žiedo, plytinčio tarp Marso ir Jupiterio orbitų.
Per tą laiką „Juno“ tapo pirmuoju taip toli nuskriejusiu vien saulės energiją naudojančiu kosminiu aparatu, pranokęs Europos kosmoso agentūros (ESA) zondą „Rosetta“, skirtą kometų tyrimams. Trys dideli „Juno“ saulės elementų „sparnai“, panašūs į malūno mentes, kurių bendra galia – 500 vatų, tiekia energiją jo devyniems moksliniams prietaisams.
Kaip ir anksčiau paleistas „Galileo“, „Juno“ savo misiją baigs, kai 2018 metais bus nukreiptas įskrieti į Jupiterio atmosferą ir joje suirti. Tokia auka būtina, siekiant išvengti bet kokios tikimybės, kad zondas įsirėš į kurį nors Jupiterio palydovą, kuriuose kada nors gali apsigyventi žmonės.
