Kartais tai akivaizdžiai netikri įrašai, o kartais – seni tikrų kūrėjų įrašai, kurie atrodo taip, tarsi juos iš naujo dalytųsi paskyros, siekdamos įsitraukti. Kai kuriais atvejais tai yra puslapiai, kuriuose dalijamasi iš pažiūros nekenksmingo, bet atsitiktinio turinio srautais – kas kelias valandas dalijamasi memais ar filmų įrašais.
Šis internetinio šlamšto antplūdis sutampa su pastarųjų kelerių metų sąmoningu „Facebook“ strategijos keitimu. Po kaltinimų, kad bendrovė prisidėjo prie manipuliavimo rinkimais ir realaus smurto, ji pradėjo mažiau orientuotis į aktualius įvykius ir politiką.
-
Vakarėlių nuotraukos kai kuriems ieškantis darbo gali net padėti: ką ištrinti ir ką palikti soc. tinkluose?
-
„Facebook“ vaizdelis: Vilniuje ėmė skraidyti šviesoforai, pagaliau tapo išmaniaisiais?
-
„Facebook“ įkūrėjas išmaniuosius akinius nori „uždėti“ milijonams žmonių: kiek realaus pagrindo turi jo vizija?
Reaguodama į „TikTok“ populiarumą ir tai, kad joje daugiau dėmesio skiriama pramogoms, o ne socialiniams ryšiams, „Facebook“ pertvarkė naudotojų pagrindinius kanalus į savotišką „atradimų variklį“, tikėdamasi, kad žmonės įsitrauks į turinį, kurio kitu atveju nematytų.
Tačiau siekis sukurti daugiau tokio tipo turinio lėmė, kad algoritmas reguliariai pateikia menkavertį, dažnai klaidinantį, kompiuteriu sukurtą turinį, rašoma CNN straipsnyje.
Pokyčiai buvo akivaizdūs – pranešimai su akivaizdžiai dirbtinio intelekto sukurtais paveikslėliais ir painiomis antraštėmis kartais sulaukia tūkstančių „patinka“ paspaudimų ir šimtų komentarų bei pasidalijimų.
JAV Stanfordo ir Džordžtauno universitetų mokslininkai šiais metais stebėjo 120 „Facebook“ puslapių, kuriuose dažnai buvo skelbiami dirbtinio intelekto sukurti vaizdai, ir nustatė, kad šie vaizdai bendrai sulaukė „šimtų milijonų įsitraukimų ir parodymų“, rašoma kovo mėn. paskelbtame straipsnyje.
„Kartais vartotojams rodomi dirbtinio intelekto sukurti vaizdai, net jei jie neseka tuos vaizdus skelbiančių puslapių. Įtariame, kad dirbtinio intelekto sukurti vaizdai rodomi naudotojų sraute (angl. feed), nes „Facebook Feed“ klasifikavimo algoritmas skatina turinį, kuris gali sukelti įsitraukimą“, – tyrime rašė tyrėjai Renee DiResta ir Joshas Goldsteinas.
Jie taip pat pridūrė, kad dažnai su tuo turiniu susiję naudotojai, atrodo, nesupranta, kad tai buvo dirbtinis intelektas.
Tokią elgseną internete stebintys ekspertai teigia, kad už internetinio šlamšto platintojai „Facebook“ tinkle turi skirtingų motyvų.
Kai kurie jų tiesiog nori užsidirbti pinigų, pavyzdžiui, iš premijų, kurias „Facebook“ moka viešą turinį skelbiantiems kūrėjams. Kaip šį mėnesį pranešė technologijų naujienų svetainė „404 Media“, „YouTube“ yra dešimtys vaizdo įrašų, kuriuose mokoma, kaip gauti pinigus už dirbtinio intelekto turinio skelbimą „Facebook“.
Kituose puslapiuose sukčiai naudojasi komentarais kaip vieta, kur reklamuoja apsimestinius produktus arba renka naudotojų asmeninę informaciją. Kai kuriais atvejais, kad išvengtų „Facebook“ vykdymo užtikrinimo mechanizmų, į nepavojingą paskyrą, kurioje dalijamasi dažniausiai atsitiktiniu turiniu, kartais įterpiama dezinformacija arba įžeidžiantys memai, rašoma CNN publikacijoje.
