Šios plika akimi nematomos subatominės dalelės energija prilygsta plytos, paleistos nuo juosmens aukščio, numetimui ant kojos piršto, lygina naujų tyrimų, ketvirtadienį paskelbtų žurnale „Science“, autoriai.
Tyrime nustatyta, kad ji prilygsta daugiausiai energijos turėjusiam kada nors užfiksuotam kosminiam spinduliavimui – 1991 m. aptiktai dalelei, kuri vėliau pavadinta „Oh-My-God“ (liet. „O, Dieve mano“).
Kosminiai spinduliai yra įkrautos dalelės, kurios keliauja per kosmosą ir nuolat pasiekia Žemę. Mažos energijos kosminiai spinduliai gali sklisti iš Saulės, tačiau itin didelės energijos kosminiai spinduliai yra išskirtiniai. Manoma, kad jie į Žemę atkeliauja iš kitų galaktikų.
„Jei ištiesite ranką, kas sekundę vienas (kosminis spindulys) praeina pro jūsų delną, bet tai tikrai mažos energijos spinduliai“, – sakė Jutos universiteto profesorius, tyrimo bendraautorius Johnas Matthewsas.
Neseniai atrastą dalelę, japonų mitologijos saulės deivės Amaterasu vardu pramintą „Amaterasu“ dalele, pastebėjo Jutos valstijos Vakarų dykumoje esanti kosminių spindulių observatorija, vadinama „Telescope Array“.
2008 m. pradėjusią veikti „Telescope Array“ observatoriją sudaro 507 stalo teniso stalo dydžio paviršiaus detektoriai.
Jame pastebėta daugiau kaip 30 itin didelės energijos kosminių spindulių, tačiau nė vienas jų nebuvo didesnis už „Amaterasu dalelę, kuri 2021 m. gegužės 27 d. pateko į atmosferą virš Jutos ir išbarstė antrines daleles į žemę, kur jas užfiksavo detektoriai, teigiama tyrime.
Nepaisant daugelį metų trunkančių tyrimų, tiksli didelės energijos dalelių kilmė vis dar nėra aiški. Manoma, kad jos susijusios su daug energijos turinčiais visatos reiškiniais, tokiais kaip juodosios skylės, gama spindulių žybsniai ir panašiai.
Vis dėlto, panašu, kad didžiausios iki šiol atrastos dalelės yra kilusios iš „tuščios erdvės“ – ten, kur jokių audringų įvykių neužfiksuota, rašo CNN.
