Dokumente teigiama, kad testamento vykdytojas turėtų automatiškai gauti prieigą prie mirusiojo paskyrų, o vėliau gali nuspręsti, uždaryti jas, ar paversti internetiniu memorialu. Šiuo metu vienintelė valstija, kur galioja panašus įstatymas, yra Oklahoma, kuri tokį teisės aktą priėmė dar 2010 metais.
Dauguma socialinių tinklų turi savo specialias taisykles, tačiau visur jos yra skirtingos. Pavyzdžiui, „Facebook“ leidžia šeimos nariams mirusio vartotojo paskyrą paversti uždaru memorialu. Draugai ir giminės gali palikti pranešimus ant mirusiojo „Sienos“. O „Twitter“ tiesiog pašalina paskyrą, kai tik paaiškėja apie jos savininko mirtį. Abu socialiniai tinklai neatskleidžia prisijungimo vardo ir slaptažodžio.
Tam, kad gautų prieigą prie „GMail“ el. pašto, artimiausi mirusiojo giminės turi nusiųsti mirties liudijimą. Be to, mirusio asmens el. pašto dėžutėje turi būti susirašinėjimas su šį dokumentą pateikusiais giminaičiais (žinoma, kol paskyros savininkas dar buvo gyvas).
Kartais tokie sunkumai tampa rimta kliūtimi ir giminės nesiima tvarkyti mirusiųjų paskyrų, taigi pasitaiko kuriozinių situacijų, kai „Facebook“ kartais bando įpiršti mirusįjį į kieno nors draugų ratą.
Dar sudėtingesni reikalai su kitais skaitmeniniais aktyvais. Jei finansinių išteklių likutį „PayPal“ sistemoje galima testamentu palikti giminėms, draugams ar kitiems asmenims, tai sukauptų muzikinių kompozicijų ir filmų sistemoje „iTunes“ perduoti nepavyks – visi jie „užšaldomi“.
Beje, galima sudaryti specialų skaitmeninį testamentą. Daugybė įmonių siūlosi įgyvendinti tokiuose dokumentuose įrašytą žmonių valią. Jos už maždaug 30 dolerių per metus gali prižiūrėti mirusiojo paskyrą socialiniame tinkle, arba viską perduoti testamente nurodytiems asmenims.
O kol kas reikia pažymėti, kad senatoriaus J.Wightmanno pasiūlytas įstatymo projektas kelią skinasi labai sunkiai. Praėjusią savaitę projekto aptarimas buvo atidėtas, kadangi nuspręsta, jog būtina išklausyti socialinių tinklų atstovų nuomonę ir išspręsti daugybę klausimų dėl konfidencialumo.
