„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Ką Dievas padarė!“ ir kaip buvo pakloti pamatai trumposioms žinutėms

Ne tik tekstą, bet ir nuotraukas, judančius paveikslėlius, vaizdo įrašus bei kitą turinį leidžiančios dalintis susirašinėjimo programėlės okupavo pasaulį. Ir nors SMS žinutes lietuviai dar gan aktyviai siunčia, senesnės technologijos, tokios kaip faksas ar pranešimų gavikliai, grimzta užmarštin. Ir tik retas žino, nuo ko viskas prasidėjo prieš 174 metus, rašoma pranešime spaudai.
Telegrafas
Telegrafas / 123RF.com nuotr.

Daugiau nei 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje naudojasi bent viena susirašinėjimo programėle, o vien „Facebook“ ir „Whatsapp“ vartotojai kasdien išsiunčia daugiau kaip 60 mlrd. žinučių. Prognozuojama, kad ateityje šis skaičius ir toliau augs, o po poros metų 2 iš 3 Žemės gyventojų naudosis mobiliosiomis susirašinėjimo programėlėmis.

Augant jų populiarumui, iki šiol dominavusi susirašinėjimo platforma, SMS žinutės, pamažu praranda populiarumą.

„SMS ir toliau išlieka svarbia kasdienio bendravimo forma tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Tačiau išskirtinai bendravimui pritaikytų mobiliųjų programėlių populiarumas rodo, kad žmonės šiandien dalintis naujienomis, emocijomis, kasdieniais įvykiais nebenori tik tekstu. Jiems reikia daugiau saviraiškos laisvės ir vizualumo, pramogos ir net anonimiškumo“, – sako „Telia“ technologijų vadovas A. Šemeškevičius.

Pirmoji SMS žinutė Lietuvoje buvo išsiųsta 1997 metais. Augant mobiliųjų telefonų turėtojų skaičiui ir didėjant mobiliojo ryšio skvarbai, išsiunčiamų trumpųjų žinučių kiekiai šalyje kasmet augo.

Remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, trumpųjų žinučių era Lietuvoje galima vadinti 2008-uosius – tuomet šalies gyventojai kas mėnesį išsiųsdavo apie 800 mln. SMS. Tiesa, nuo to laiko siunčiamų trumpųjų žinučių skaičius ėmė mažėti: 2015 m. per mėnesį išsiųstų SMS skaičius siekė apie 500 mln., 2017 m. – kiek daugiau negu 350 milijonų.

Visgi bendrauti ir akimirksniu gauti žinutes iš bet kurios pasaulio vietos žmonės norėjo nuo amžių amžinųjų, o pirma „trumpoji žinutė“, kuri gavėją kitame mieste tiesiogiai pasiekė realiu laiku, buvo išsiųsta prieš 174 metus.

Toji žinutė, išsiųsta 1844 metų gegužės 24-ąją, buvo ištarškinta Morzės kodu ir telegrafu nukeliavo iš Vašingtono į Baltimorę. Tai buvo 4 žodžių ištrauka iš Biblijos anglų kalba – „What hath God wrought“ (liet. išreiškiama nuostaba: ką Dievas padarė!).

„Pirmoji telegrafu perduoda žinutė tebuvo taškų ir brūkšnių seka, kurią perskaityti galėjo tik mokantys Morzės kodą, tačiau tai tapo svarbiu lūžiu informacijos perdavimui nuotoliniu būdu. Ir nors telegrafo išradimas jau liko praeityje, iš dalies dėl jo mes šiandien vieni kitiems galime siųsti žodžius, jaustukus, nuotraukas, judančius paveikslėlius ar vaizdo įrašus“, – sako „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Anot jo, šį Morzės pranešimą galime vadinti XIX amžiaus SMS. Ji paklojo pamatus šiuolaikinėms telekomunikacijoms ir tam, kad dabar vieni kitiems kasdien išsiunčiame dešimtis ar net šimtus šiuolaikinių trumpųjų žinučių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“