Žaidimą „Spidersaurs“ sukūrę „WayForward“ yra puikūs kūrėjai, prie žaidimų besidarbuojantys jau daugiau nei du dešimtmečius, o jų išskirtinumas – būtent „retro“ stiliaus žaidimai, bet modernizuoti naujai. „Spidersaurs“ buvo jų naujas žaidimas, bet inspiruotas senos geros „Contra“ ir tai tapo vienu iš platformos „Apple Arcade“ ekskliuzyvų dar 2019 metais. Taigi, čia matome vieną tų retų atveju, kai telefonams ir planšetėms skirtas žaidimas persikelia į namų konsoles, kaip šiuo atveju – „PlayStation 5“.
Ar verta vorus kergti su dinozaurais?
„Spidersaurs“ unikalumas slypi ir žaidimo sumanyme: čia mūsų pagrindiniais priešais tampa dinozaurų ir vorų hibridai, kas yra kažkas, ko nepamatysi dažnai.
Žaidimo istorija pasakoja apie ekologinę katastrofą ir mokslininkus, kurie sugalvoja sujungti dinozaurų ir vorų DNR, o vėliau pačius dinozaurus naudoti maistui. Kaip ir reikia tikėtis, šis absurdiškas scenarijus išprovokuoja dar didesnę problemą – šie vorazaurai užplūsta visą Žemę ir tenka juos naikinti. Na, o šiai užduočiai pasirašo du veikėjai – muzikantė Viktorija ir policininkas naujokas Adrianas. Čia į veiksmą tenką įsijungti ir mums, žaidėjams.
Visas žaidimas suskirstytas į 6 didesnius lygius, kurie išsirikiuoja nuo įprastų laboratorijų iki tankaus miško, tada lavos urvų ir, žinoma, kanalizacijos. Kaip žinia, kanalizacijos lygiai būdingi praktiškai kiekvienam žaidimui, tad „Spidersaurs“ čia išimčių neieško. Visi lygiai, neskaitant išskirtinio ir animacinio „Spidersaurs“ stiliaus, labai primena „Contra“ seriją.
Turime šaudydami prabėgti pro priešus bei kliūtis ir lygio gale įveikti milžinišką bosą. Beje, būtent bosai žaidime „Spidersaurs“ yra vienas įspūdingiausių dalykų. Jie čia ne tik dideli, bet ir labai originalūs bei daugelis jų bus dar niekur nematyti. Pavyzdžiui, robotas, kuris kovos metu ims skirtingas ampules, jas maišys ir prie žaidėjo akių sukurs vorazaurus.
Arba milžiniškas augalas, kurį už virvučių tampys pirmame plane matomi mažesni priešai. Būtent iš bosų kovų matyti, kad kūrėjai turėjo toną fantazijos ir tikrai nebijojo jos panaudoti.
Žaismo voratinklis
Smagu valdyti ir abu veikėjus – tiek Viktoriją, tiek Adrianą. Abu personažai turės savo skirtingus ginklus, bet lygio metu, kaip ir „Contra“ žaidimuose, galėsime susirinkti ir kitokių ginklų.
Pavyzdžiui, elektros iškrovomis šaudantį pabūklą arba ugniasvaidį. Visi papildomi ginklai žaidime bus tarsi oras, nes su įprastiniu ginklu bus sunkoka kovoti ne tik su bosais, bet net ir paprastais priešais.
Beje, mutacijos laukia ir pagrindinių veikėjų, tačiau kiek pozityvesnės. Kiekvieną kartą nugalėjus bosą prieš mūsų akis bus milžiniškas kumpis, kurio užkandę veikėjai atrakins naują galią. Pavyzdžiui, laipiojimą sienomis arba galimybę, kaip vorams, tinklu prisitraukti prie lubų.
Nepaisant ginklų bei ypatingų sugebėjimų, šis žaidimas yra ganėtinai sunkus. Taip, netgi žaidžiant dviems ir pasirinkus lengviausią sudėtingumo lygį, čia teks paprakaituoti. Tiesą sakant, čia ir prasideda žaidimo minusai.
Žaidimo sudėtingumas dažnai kyla ne todėl, kad tai apsprendžia kūrėjų lygių dizaino sprendimai arba sumanios kliūtys, o tiesiog tyčia nepalankus žaidėjui priešų išdėstymas. Kartais jų tiesiog bus visa krūva tankiai sustatytų vienas ant kito ir praeiti nesusižeidus per tokią blokadą tampa daugiau kančia nei pramoga. Kitas momentas – vertikalios lygių sekcijos.
Tam tikrose atkarpose turėsime lipti aukštyn, o čia didžiausiu priešu tampa kamera – netyčia pajudėjai aukštyn ir tikėjaisi nusileisti ant platformos? Per vėlu. Kamera taip pat pakilo ir dabar po tavimi – praraja. Sudie. Tokių momentų pasitaikys ne tik žaidžiant dviese, kai vienas žaidėjas užskubės į priekį, bet net ir vienam. O kaskart krentant į prarajas turėsime atsisveikinti ir su brangiomis gyvybėmis.
Panašus į vaikystės „filmukus“
Galiausiai, žaidimo apipavidalinimas. Nors „Spidersaurs“ yra sunkus ir primena „Contra“, jo vizuali pusė – visiškai priešinga. Viskas sukurta animacinio filmo stilistikoje, o pradžioje yra net ir visas animacinis įvadas į žaidimą, kuris primins šeštadienio ar sekmadienio rytinius „filmukus“ vaikystėje.
Pagirti norisi ir priešų dizainą – nors lygių, sąlyginai, nedaug ir žaidimas trumpas, įdomių vorazaurų įvairovė tikrai nustebina ir palieka gerą įspūdį. Čia priešų tikrai netrūksta, jie skirtingi, turi nevienodas atakas ir beveik visi vizualiai atrodo kaip įvairūs vorų ir dinozaurų hibridai.
Taigi, verta žaisti „Spidersaurs“ ar verčiau atidėti į šalį? Kalbant atvirai, tai neilgas žaidimas ir gana sunkus, tad vietomis labai uoliai stengiasi, kad jo nepereitume. Todėl tiems, ką gali ištikti nervų kapituliacija verčiau „Spidersaurs“ nesirinkti.
Kita vertus, tie žaidėjai, kurie dievina žaisti žaidimus „co-op“ režimu ir ieško ko nors naujo – šis žaidimas puikiai tiks. Taip pat suklusti turėtų visi tie, kas yra prisiekę „Contra“ serijos gerbėjai, nes „Spidersaus“ yra tarsi naujoviška šios serijos iteracija.
Žaidimas „Spidersaurs“ pirmą kartą pasirodė 2019 metais kaip vienas platformos „Apple Arcade“ žaidimų ir buvo skirtas visiems nešiojamiems „Apple“ įrenginiams. Namų konsolėms „PlayStation 4“, „PlayStation 5“, „Nintendo Switch“ ir „Xbox One“ jis buvo perleistas šių metų liepos 14 d. Žaidimo kodą apžvalgai suteikė jo leidėjas.
