Filmuotuose vaizdo kadruose užfiksuota, kaip Vokietijoje, per parodomąjį geležinkelio renginį, žiūrovams demonstruojamas įspūdingas eksperimentas.
Ant bėgių stovi tuščias cisternos tipo vagonas. Tuščias šiuo atveju – reliatyvi sąvoka. Cisternoje buvo ne skysčio ar kokio kito krovinio, o oro.
Prie cisternos prijungus galingo siurblio žarną, žiūrovams demonstruojama, kas atsitinka, jei cisternos viduje iš tikrųjų pasidaro tuščia ir susidaro vakuumas. Vaizdas išties pribloškiantis – gigantišką plieno karkasą greičiau nei spėsite mirktelėti iš vidaus sugniuždo atmosfera.
Tiksliau, atmosferos slėgis. Nors jis eksperimente buvo nejuntamas, t.y. siekė tik vieną barą (dviračio padangose – ir tai oro slėgis kone dvigubai didesnis), vis dėlto vakuumo sąlygomis toks slėgis tiesiog žaibiškai triuškina net ir, atrodytų, ypač tvirtas konstrukcijas.
Ir tai – tik Žemės atmosferos slėgis. Saulės sistemoje rastume dar ne tokių slėgio monstrų. Toli ieškoti nereikia. Žemės sesė dvynė ir kaimynė Venera.
Tenykštės ypač tankios atmosferos slėgis Žemės atmosferos slėgį viršija 91 kartą – apie tai jau rašėme, svarstydami galimybes kolonizuoti Venerą. Tad iš Žemės atgabentas tuščias (t.y., sklidinas tik oro, sieneles slegiančio 1 atmosferos slėgiu) ir hermetizuotas vagonas lamdytųsi, ko gero, panašiai, kaip vidinio vakuumo sąlygomis Žemėje.
Galima tik mėginti įsivaizduoti, kokie atmosferos slėgiai triuškina Saulės sistemos planetų-milžinių – Neptūno, Urano, Saturno ir, galų gale, Jupiterio – paviršiuose.
