Konferencijoje aptartos genomo redagavimo technologijos taikymo realijos ir tendencijos bei šios srities teisinis traktavimas pasaulyje.
Renginyje dalyvavo ir Vilniaus universiteto atstovai: Gyvybės mokslų centro (VU GMC) direktorius, prof. Gintaras Valinčius bei akademikas Virginijus Šikšnys.
Akad. V.Šikšnys konferencijos dalyvius supažindino su genomo redagavimo technologija, kuri, pasak mokslininko, yra revoliucija medicinoje, gyvybės ir žemės ūkio moksluose.
Kavli premijos laureatas, ją kartu su užsienio kolegomis pelnęs būtent už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą, sakė, jog pasauliui susiduriant su tokiais iššūkiais kaip sunkios genetinės ligos, gyventojų skaičiaus augimas ir maisto trūkumas, sausrų ir nederliaus periodai, genomo redagavimo technologija atveria visiškai naujas galimybes, kuriomis būtina pasinaudoti.
Konferencijoje pranešimą skaitė ir VU GMC direktorius prof. G.Valinčius. Pasak jo, genomo redagavimo technologija ateityje stipriai prisidės prie valstybių ekonominės gerovės kilimo.
„Tiek šios, tiek ir kitų naujų fundamentinių mokslo žinių ir atradimų pagrindu kuriamų technologijų svarba pasaulio šalių ekonomikos gerovei tik didės. Būtent žinių, o ne gamtinių resursų kapitalizavimas duoda didžiausią pridėtinę vertę bei užtikrina rekordiškai didelę ekonomikos augimo spartą. Tos valstybės, kurios tai suvoks, neabejotinai laimės. Labai norėčiau, kad ir Lietuvoje pagaliau būtų suvokta, kad mokslo žinių pagrindu kuriamos inovacijos yra pajėgios padėti mūsų šaliai įveikti gerovės augimo stagnaciją, padidinti šalies ekonomikos augimo greitį“, – sakė VU GMC direktorius.
Konferencijos dalyviai taip pat pateikė pavyzdžių, kaip traktuojama genomo redagavimo produktų reguliaciją pasaulyje. Pasak mokslininkų, tokiose technologiškai pažangiose šalyse kaip JAV ar Japonija produktai, sukurti naudojant genomo redagavimo technologijas, nėra priskiriami genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO) ir patenka į rinką netaikant GMO teisinio reguliavimo. GMO traktuojami tik transgenezės produktai, kuomet genas iš vieno organizmo perkeliamas į kitą.
Pasak V.Šikšnio, neteisinga, kad Europos Sąjungoje genomo redagavimo produktai, gauti naudojant modernias genomo redagavimo technologijas, tokias kaip CRISPR-Cas, reguliuojami pagal ES GMO direktyvą 2001/18/EC. Taip Europos gamintojai, vartotojai, ūkininkai bei selekcininkai patiria konkurencinę nelygybę.
Mokslininkas teigė, kad jeigu genomo redagavimo technologijomis patobulintiems organizmams bus taikomi tokie patys rizikos vertinimo ir autorizavimo procesai, kaip ir transgeniniams organizmams, ši nauja technologija dėl milžiniškų reguliavimo sąnaudų bus prieinama tik didelėms kompanijoms ir apribos konkurencijos galimybes.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas taip pat pritarė nuomonei, kad ES šiuo metu vyraujantis toks pats genomo redagavimo metodų naudojimo teisinis reguliavimas, koks taikomas ir GMO, neigiamai paveiks žemės ūkį, visuomenę bei ekonomiką.
Konferencijoje dalyvavusių mokslininkų nuomone, situacija, kai įprastinės mutagenezės metodais sukurtiems produktams išimtis dėl GMO reguliavimo yra taikoma, o moderniems ir tikslesniems mutagenezės metodams ši išimtis negalioja, yra nepagrįsta ir diskriminacinė.
Pavyzdžiui, tradicinės didelės energijos spinduliuotės sukeliamos mutagenezės taikymas (jis nedraudžiamas ES) gali sukelti daug atsitiktinių genomo mutacijų, kurių pasekmes sunku numatyti. Tuo tarpu modernios, tikslios mutagenezės atveju šie procesai yra valdomi.
Konferencijos dalyviai paragino Lietuvos nuolatinę atstovybę ES palaikyti jų poziciją ir imtis aktyvių veiksmų užtikrinant palankią įstatyminę bazę genomo redagavimo metodo taikymui Europoje.
