Kodėl ši ataskaita skelbiama dabar?
Kai 2015 metais buvo derinama Paryžiaus klimato sutartis, salose įsikūrusios valstybės, kurioms dėl kylančio jūros lygio gresia išnykimas, reikalavo spartesnio veikimo. Todėl šalys sutarė ne tik stengtis apriboti klimato atšilimą ties 2 °C virš priešindustrinio lygio, bet ir „stengtis apriboti temperatūros pakilimą iki 1,5 °C virš priešindustrinio lygio“.
Skamba logiškai
Iš tiesų klimatologai buvo nustebinti, nes pasaulis jau atšilo 1 °C ir nė viena šalis nesiūlė daryti nė iš tolo pakankamai ką nors, kad būtų pasiektas 2 °C tikslas. Nepaisant to, buvo nuspręsta, kad Jungtinių Tautų įkurta Tarpvyriausybinė klimato kaitos taryba (Intergovernmental Panel on Climate Change – IPCC), turėtų parengti specialią ataskaitą, kurioje būtų palygintas 1,5 °C ir 2 °C poveikis, ir ko reikėtų imtis, norint tai pasiekti. Tai visų iki šių metų gegužės 15 dienos publikuotų tyrimų sintezė, tad jame jokių netikėtumų būti neturėtų.
Tai tikriausiai būtų daug geriau apriboti šilimą iki 1,5 °C?
Tokia prielaida teisinga. Bet pasekmės vis viena rimtos, ypač neturtingiausiems.
O tai galime apriboti atšilimą iki 1,5 °C?
Ne.
Ir ką tai reiškia?
Pasakyta kitais žodžiais, bet vasarį nutekėjusiame juodraštyje rašoma taip aiškiai, kaip tik tokiose ataskaitose įmanoma: „Labai tikėtina, kad išsilaikius dabartinėms emisijų kitimo tendencijoms ir valstybių įsipareigojimams, Žemė sušils daugiau nei 1,5 °C virš priešindustrinio lygio.“ Vėlesniame nutekėjusiame juodraštyje tonas buvo sušvelnintas, ten persimetama prie abejonių pasiekiamumu: „Negalima paprastai atsakyti, ar įmanoma apriboti atšilimą 1,5 °C, nes įgyvendinimo galimybė turi daug matmenų.“ Tačiau finaliniame pranešime netgi tai buvo iškirpta.
Pala, mokslinius pranešimus galima sušvelninti?
Nors pirmuosius IPCC pranešimų juodraščius rašo klimatologai, galutinis formulavimas yra politinių diplomatų derybų rezultatas. Žinome iš kitų nutekėjimų, kad JAV buvo viena iš šalių, bandančių jį susilpninti.
Kodėl negalime apriboti atšilimo 1,5 °C?
Yra du aspektai. Jei rytoj nusileistų ateiviai ir paimtų visą iškastinį kurą, kiek įkaistų planeta? O jei ateiviai neatskris, kiek nuveikti galime patys? Remiantis rugpjūtį paskelbtu – pernelyg vėlai, kad būtų įtrauktas į ataskaitą – tyrimu temperatūros vidurkio augimas gali viršyti 1,5 °C, net jei tie ateiviai atvyks. Derėtų paaiškinti, kad tyrime nesakoma, kad tai vienareikšmiškai įvyks, tiesiog, kad tai įmanoma.
Tai žaidimas baigtas?
Daugelis tyrimų rodo, kad fiziškai vis dar įmanoma išlaikyti atšilimą žemiau 1,5 °C lygio, ar bent jau peršokus jį, grįžti į žemesnį lygį vėliau šiame šimtmetyje. Bet tam, kad tai įvyktų, reikėtų ne tik labai sparčiai sumažinti emisijas – kas radikaliai ir beprecedentiškai pakeistų visus mūsų gyvenimo aspektus, įskaitant naftos ir anglių rezervų palikimą žemėje – tektų šalinti CO₂ iš atmosferos.
Tai galime tiesiog tai padaryti?
„Net jei techniškai įmanoma, nesuderinus techninių, politinių ir socialinių aspektų, tai neįvyks“, – sako Glenas Petersas iš Tarptautinio klimato tyrimų centro Osle. Kol kas pasaulinės emisijos tebedidėja ir dar neradome tinkamo būdo pašalinti didžiulių CO₂ kiekių iš atmosferos. „Labai gali būti, kad [reikiamas] CO₂ pašalinimo lygis nepasiekiamas,” sakoma ankstyvame juodraštyje.
OK, pamirškime 1,5°C. Ką nuveiksime dėl 2°C tikslo?
Remiantis ataskaita, jei šalys laikysis pažadėto mažinimo, 2100 temperatūra turėtų pakilti ~3 °C, ir šilimas nenustos. Climate Action Tracker sakoma, kad remiantis egzistuojančiu reguliavimu, 2100 atšilimas bus 3,4 °C. Jei šalys darys daugiau ir pasieks Paryžiaus susitarimo tikslus, temperatūra pakils 3,2 °C.
Tai slegia…
Taip, nieko gero. Bet net jei pasaulis nepasieks nė vieno Paryžiaus susitarimo tikslo, bet kokie emisijų mažinimai padės riboti būsimą atšilimą.
