„2022 metų „Statista“ tyrimų duomenis, Lietuvoje įrengtų išmaniųjų namų yra vos iki 2 proc. Lietuvą lenkia tokios šalys, kaip Brazilija, kuri siekia 3 proc. išmaniųjų namų, Kinija – 6 proc., Japonija – 9 proc., Švedija – 10 proc., Vokietija – 20 proc., JAV – 31 proc., Jungtinė Karalystė – 33 proc. Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad kuriant išmanius namus galimi tik labai brangūs sprendimai, nors didelė lietuvių dalis namuose turi bent vieną išmanų įrenginį“, – teigia „ACC Distribution“ išmanių namų ekspertas Egidijus Sabaitis.
Apie išmanius namus pagalvokite dar būstą projektuojant ar renovuojant
Paklaustas, nuo ko reiktų pradėti įsirengiant išmaniuosius namus, specialistas patikino, kad geriausia pradėti ne nuo atskirų išmaniųjų įrenginių sprendimų, bet visumos.
„Išmanūs namai – tai namai, kurie užprogramuoti gyventi šeimininkų ritmu arba būdrauti kol miega, išvykę šeimininkai. Išmanūs namai suteikia saugumo jausmą, padeda taupyti ir, žinoma, užtikrina komforto jausmą. Geriausia išmaniųjų namų sistemas įsirenginėti dar tuomet, kai yra projektuojamas ar iš esmės renovuojamas būstas ir su architektu išsigryninti, kokie išmanūs įrenginiai būtų aktualiausi, pavyzdžiui, ar aktualios išmanios šildymo, apsaugos, apšvietimo ar užuolaidų reguliavimo sistemos. Poreikių sąrašas yra neribojamas įrangos atžvilgiu. Praktiškai visi norai turi egzistuojančius rinkoje sprendimus“, – teigia išmaniųjų sprendimų ekspertas Egidijus Sabaitis.
Anot specialisto, kuo platesnį sąrašą asmuo ar šeima turi pirmame būsto įrengimo ar renovacijos žingsnyje, tuo paprasčiau ją integruoti į vieną visumą. Nėra būtina viso sąrašo įgyvendinti iš karto, svarbiausia iš anksto nusimatyti išmanių sprendimų vietą ir funkciją. Šių įrenginių įgyvendinimą galima plėsti palaipsniui ir tik tuomet juos galima apjungti į vieną ekosistemą ir valdyti viena programėle. Vienoje ekosistemoje ir programėlėje esančius įrenginius kur kas paprasčiau prižiūrėti.
Anot pašnekovo, tokių išmaniųjų ekosistemų jau yra net keletas, pavyzdžiui, „Thread“, „Zigbee“, „Z-Wave“, „HomeKit“, ekosistemos pasirinkimą nulemia pasirinkti išmanieji įrenginiai ir jų techninės galimybės jungtis prie vienos ar kitos ekosistemos: „Norint įsidiegti savo gyvenamajame būste išmaniuosius sprendimus, pirmiausia reikia žinoti, ar žinomų išmaniųjų namų sistemų gamintojų įranga integruojasi į vientisas sistemas, kurios rūpinasi programinės įrangos atnaujinimais ir sklandžių įrenginių veikimu.“
Paklaustas „ACC Distribution“ specialistas, kiek atsieitų įsirengti išmanų namą ir sujungti viską į vieną išmaniąją sistemą, jis iliustravo pavyzdžiu: „Apie 100 kv.m. namo su penkiais kambariais (svetaine, du vonios kambariai, darbo kambariu, virtuve, garažu) įrengimas su apšvietimo, garažo ir kiemo vartų valdymu, kiekvieno kambario judesio jutikliais ir užtvindymo apsaugomis kainuotų apie 3-4 tūks. Eur. (su įrengimu). Jeigu asmuo jau naudoja keletą išmaniųjų sistemų ir nori jas sujungti į vieną, tai gali kainuoti ir 400 Eur.“
Populiariausi išmanūs įrenginiai namams
Pasiteiravus, kokie šiuo metu yra išmaniųjų namų paklausiausi produktai Lietuvoje, pašnekovas teigia, kad pirmauja šildymo valdymo produktai, nes tai yra išlaidas mažinanti investicija. Taip pat populiarios apšvietimo valdymo, nekilnojamo turto saugumo sistemos. Pastarųjų ypatingai platus spektras: dūmų, užliejimo, judesio, durų ir langų davikliai, elektros ar interneto nutrūkimas, įrašai.
Pasak specialisto, apšvietimas – tai viena iš paprasčiausių sričių, kuri labiausiai adaptuota savarankiškam įdiegimui. Kalbėdamas apie švietimo sistemas, kurios integruojamos į vieną ekosistemą, specialistas išskyrė „Philips Hue“ ar „Nanoleaf“ prekės ženklų įrenginius.
Tačiau jeigu apšvietimo sistemai nėra keliama daug reikalavimų, tuomet prekės ženklai „Yeelight“, „Xiaomi“, „Ledvance“ gali pasiūlyti gausų pasirinkimą šviestuvų ir lempučių, valdomų atskiromis mobiliųjų įrenginių aplikacijomis (WiFi pagalba). Paprastai visi sprendimai yra suderinami su balso asistentais, turi apšvietimo scenarijaus pasirinkimą ir leidžia susidėlioti asmeniui tinkamą apšvietimo intensyvumą ir laiką.
Vienas iš daugiausiai paklausos sulaukiančių išmaniųjų įrenginių – išmanieji elektros lizdai. Jų pagalba galima valdyti net neišmanius buities ar namų apyvokos elektroninius prietaisus, pvz. televizorius, lygintuvas, el. virdulys, kompiuteris, spausdintuvas. Išmaniuoju lizdu galima valdyti įjungtus įrenginius nuotoliniu būdu, tai pagelbėja, kai asmuo nori iš anksto įjungti/išjungti pasirinktus įrenginius arba nori įjungti/išjungti įrenginius, kurių įjungimas yra gana sunkiai pasiekiamoje vietoje.
Tokiu išmaniuoju sprendimu taip pat galima matuoti ir valdyti ir stebėti įrenginių elektros energijos sąnaudas ir išjungti įrenginius, jeigu jie netyčia palikti įjungti. Pastaruosius elektros lizdus taip pat galima užprogramuoti įsijungti ir išsijungti nurodytu paros laiku ar savaitės dienomis.
Lizdai gali būti skirti naudotis lauko arba namų sąlygomis. Išmanusis el. lizdas gali būti sujungiamas į vieningą išmaniųjų namų ekosistemą arba turėti tik atskirą mobiliąją programėlę. Jeigu el. lizdai sujungti prie vienijančios ekosistemos, tai stebint namų oro temperatūrą, galima iš anksto įjungti oro kondicionierių ar oro ventiliatorių, e. šildytuvą arba kitaip patogiai kombinuoti išmaniuosius įrenginius drauge. Išmanaus el. lizdo pagalba galima taupyti elektros sąnaudas ir naudoti elektrą tuomet, kai yra mažiausias biržos elektros įkainio tarifas.
Renkantis išmaniuosius elektros lizdus svarbu atkreipti dėmesį ir į jo galingumo dydį, naudojant didelio elektros galingumo išmanų elektros lizdą galima valdyti atitinkamai didesnio galingumo reikalaujančius įrenginius (pvz., pirties šildymo katilus). Didesnio galingumo geros kokybės išmaniųjų elektros lizdų kainos yra nuo 30 iki 49 Eur, mažiau funkcionalumo turinčių išmaniųjų elektros lizdų kainos siekia 15-20 Eur.
Užsiminus apie būsto šildymą, specialistas išskyrė kolektorinį šildymą reguliuojamą sukinėjamomis rankenėlėmis, tam jau yra alternatyva – išmanesnis sprendimo būdas. Tai bene paprasčiausiai automatizuojamas šildymo būdas. „Rankenėlės keičiamos į šilumos termostatus, temperatūros rodmenys nuskaitomi iš temperatūros jutiklių, kurie yra įmontuoti arba gali būti išoriniai. Ekosistemos atveju, temperatūra nuskaitoma iš kitų įrenginių, pvz., judesio jutiklio, langų arba durų jutiklio ir pan. Ekosistema patogesnė, mat daugelis įrenginių – daugiafunkciai, nes savyje talpina bent keletą jutiklių“, – teigia „ACC Distribution“ išmaniųjų namų profesionalas.
Ar įmanoma smulkius buities prietaisus valdyti viena programėle?
Buitinės technikos įrenginiai, tokie kaip vejos robotai, namų robotai siurbliai, robotai langams, kondicionieriai, orkaitės, indaplovės, skalbimo mašinos, šaldytuvai – šią dieną kiekvienas jų dažniausiai valdomas individualiai per atskiras programėles. Turint daug išmanių įrenginių vartotojams dažnai būna keblu valdyti daug programėlių viename mobiliajame įrenginyje.
Buities prietaisų bendra integracija į ekosistemas, t.y. į vieną programėlę, yra įmanoma, jeigu įrenginio specifikacijoje yra nurodytas suderinamumas su bendromis sistemomis, kaip „Amazon“, „Apple“, „Google“ ir „Samsung“. O jeigu ant pakuotės matomas „Matter“ ženkliukas, reiškia, kad įrenginys paruoštas būti integruotas į vieną ekosistemą.
