„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ką žmonijai reiškia sparčiai šylantys vandenynai?

Naujas tyrimas rodo, kad vandenynai yra daug šiltesni, nei manyta anksčiau. Jie taip pat ir šyla didesniu tempu dėl žmonių sukelto klimato atšilimo, rašo CNN.
Vandenynas prie Fukušimos atominės elektrinės
Vandenynas prie Fukušimos atominės elektrinės / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Šią savaitę „Science“ („Mokslas“) žurnale publikuota studija parodė, kad nuo 1960 metų vandenynai smarkiai sušilo ir 2018 metai pasižymėjo šilumos vandenynuose rekordu.

Tačiau kas nutinka, kai šyla vandenynai, ir ką tai reiškia mums?

Kai vanduo šyla, jis užima daugiau vietos. Tai reiškia, kad šylant vandenynams kyla jūros lygis. Tyrimas parodė, kad iki amžiaus pabaigos jis gali būti pakilęs maždaug 30 centimetrų.

„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Australo Ryano Pernoski fotografuotos įspūdingos bangos
„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Australo Ryano Pernoski fotografuotos įspūdingos bangos

„Tai neatrodo daug, tačiau pasaulyje yra daug didelių miestų, kurie yra labai nedaug aukščiau nei 30 centimetrų virš jūros lygio. Daugybė milijonų žmonių netektų savo gyvenamosios vietos“, – sakė Ekseterio universiteto Didžiojoje Britanijoje docentas Stephenas Simpsonas.

Šylantys vandenynai taip pat lemia greitesnį ledo tirpimą, o tai skatina dar greitesnį jūros lygio kilimą.

Įvertinus ir šį faktorių, iki 2100 metų jūros lygis gali pakilti visu metru, ir tai reiškia, kad savo namus bus priversti palikti šimtai milijonų žmonių.

Kylantis jūros lygis jau lemia dažnesnius potvynius JAV. Ir prognozuojama, kad per artimiausius 30 metų maždaug 300 tūkst. JAV namų gali patirti potvynius kas antrą savaitę.

Šiltesni vandenynai taip pat reiškia, kad tropinės audros bus stipresnės ir tęsis ilgiau.

Uraganas Harvis per 4 dienas atnešė 1,5 metro lietaus 2017 metų rugpjūtį, ir jis stipresnis buvo būtent dėl aukštesnių temperatūrų vandenynuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Potvynis Hjustone
„Scanpix“/AP nuotr./Potvynis Hjustone

Pakrančių gyvenvietės ir taip kovoja su kylančiu jūros lygiu, o audros atneš dar daugiau potvynių.

Kylanti temperatūra taip pat reiškia kintantį kritulių kiekį, teigiama, kad kai kurios žemės dalys išsausės, o kai kur kritulių bus tik daugiau.

Be to, kyla rizika ir vandenynų ekosistemai. Koraliniai rifai yra labai jautrūs šiltesniam vandeniui. 2016-2017 metais apie pusę koralų Didžiajame barjeriniame rife nužudė dvi vandenyno karščio bangos.

Šiltuose vandenynuose yra mažiau deguonies, o tai apsunkina gyvūnijos egzistavimą.

Žuvys migruoja iš šiltesnio vandens į vėsesnį. Kai kurios vandenynų dalys jau darosi per šiltos bet kokioms žuvims, o tai reiškia, kad tam tikruose regionuose gali prasidėti maisto stygius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Poliarinės meškos jauniklis su mama Uslada
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Poliarinės meškos jauniklis su mama Uslada

Tirpstantis jūros ledynas yra prasta žinia nuo to priklausantiems gyvūnams, pavyzdžiui, poliariniams lokiams. Taip pat tai bloga žinia ir kai kurioms Arkties bendruomenėms. Kai kurios jų išgyvena medžiodamos ruonius ir lokius, taip pat žvejodamos. Išnykus ledui tai bus nebeįmanoma.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs