Vyrauja įsitikinimas, esą pasaulis stovi ant ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčio – nemažą dalį darbų, kuriuos šiandien atlieka žmonės, netrukus gebės atlikti mašinos. Galbūt jos tai darys net geriau negu mes. Jei taip tikrai bus, mūsų laukia didesnį produktyvumą ir pigesnes paslaugas žadanti ateitis. Vis dėlto toje pačioje ateityje daugeliui gali smarkokai pakvipti nedarbu.
Tokia perspektyva, kaip rašo R. Gray, mus verčia susimąstyti – kada gi tiksliai mašinos bus pajėgios perimti mūsų užduotis? Konkretaus atsakymo į šį klausimą, pasak jo, kol kas nėra, tačiau kai kurie žinomiausi pasaulio dirbtinio intelekto tyrėjai pamėgino į jį atsakyti.
Žinomų ekspertų paprašyta pateikti prognozes
Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto mokslinė bendradarbė Katja Grace kartu su kolegomis iš dirbtinio intelekto projekto „AI Impacts“ ir Dirbtinio intelekto tyrimų instituto apklausė 352 mokslo žmones, o atsakymus sugrupavo pagal jų pateiktas prognozes, kiek – jų nuomone – dar teks palaukti, kol mašinos, atlikdamos įvairias užduotis, sugebės pranokti žmogų.
Tarp apklaustųjų – tokie iškilūs pasaulinio lygmens mašinų mokymosi ekspertai kaip „Facebook“ dirbtinio intelekto tyrimų vadovas Yannas LeCunas, „Google“ valdomo projekto „DeepMind“ bendrasteigėjis Mustafa Suleymanas ir „Uber“ dirbtinio intelekto laboratorijos direktorius Zoubinas Ghahramanis.
Gera žinia ta, kad daugeliui iš mūsų bent kurį laiką neverta nerimauti dėl savo darbo vietų. Remiantis tyrėjų prognozėmis, tikimybė, kad po 120 metų mašinos galės atlikti visus žmogaus šiuo metu atliekamus darbus, yra 50 proc.
Apklaustų ekspertų nuomone, iki 2021 m. mašinos gebės sulankstyti skalbinius. Galbūt, jei dirbate skalbykloje, jums pats metas pradėti ieškotis kito darbo? Nebūtinai, tikina R. Gray.
Drabužių sulankstymo įrenginiai jau ir taip egzistuoja: Kalifornijos universiteto (JAV) robotikos specialistai yra sukūrę robotą, gebantį kruopščiai sulankstyti rankšluosčius, džinsus ir marškinėlius.
Tiesa, 2010 m. vienam rankšluosčiui pakelti, įvertinti ir sulankstyti robotui prireikė beveik 19 minučių, tačiau po poros metų džinsus jis jau lankstė per penkias, marškinėlius – per kiek daugiau nei šešias minutes. Įdomu tai, kad šiam robotui galima pavesti net ir tokią varginančią užduotį kaip kojinių išrūšiavimas poromis.
Vis dėlto, nepaisant pažangos, žmogų darbo vietoje robotai pakeis dar negreit.
„Aš kiek skeptiškai žiūriu į kai kurias prognozes, susijusias su užduotimis, kurioms atlikti pasitelkiamas fizinis manipuliavimas, – sako Birmingamo universiteto (Jungtinė Karalystė) robotikos ir dirbtinio intelekto profesorius Jeremy Wyattas. – Viena yra dirbti laboratorijoje, visai kas kita – sukurti robotą, kuris gebėtų užduotis atlikti geriau negu žmogus realiame pasaulyje.“
Tyrėjai prognozuoja, kad iki 2027 m. dirbtinis intelektas sugebės valdyti sunkvežimius, o iki 2031-ųjų – patarti perkantiesiems.
Natūraliomis sąlygomis manipuliuoti fiziniais objektais, t. y. gebėti atsitiktinėje, kintančioje aplinkoje nuspręsti, kokias manipuliacijas ir kaip atlikti, mašinai yra be galo sunki užduotis. Tas užduotis, kurioms fizinis manipuliavimas nereikalingas, robotai įvaldo kur kas lengviau.
Besišypsantis parduotuvės konsultantas – robotas?
Kaip jau išsiaiškinta, rankšluosčių sulankstytojai kol kas gali būti ramūs. O ar nederėtų savo darbo vietomis susirūpinti sunkvežimių vairuotojams ir parduotuvių konsultantams? Tyrėjai prognozuoja, kad iki 2027 m. dirbtinis intelektas sugebės valdyti sunkvežimius, o iki 2031-ųjų – patarti perkantiesiems.
Stereotipinis parduotuvės konsultantas – plačiai besišypsantis, draugiškas parduotuvės darbuotojas, visada uoliai padėsiantis išsirinkti tinkamus džinsus ir įvertinsiantis, ar gerai su jais atrodote. Kad šį darbą atliktų kaip dera, konsultantas privalo turėti atitinkamų fizinių ir bendravimo įgūdžių. Todėl panašu, konstatuoja R. Gray, kad ir parduotuvių konsultantams kol kas nėra pagrindo nuogąstauti.
Vis dėlto, kadangi vis daugiau žmonių apsiperka internetu, mažmeninės prekybos srityje dirbtinis intelektas, veikiantis botų ir algoritmų pavidalu, gali gerokai anksčiau išstumti žmones iš darbo vietų, negu mes galvojame, teigia J. Wyattas. „Pažiūrėkite, kiek operacijų, iš kurių dauguma yra automatizuotos, mes atliekame internetu – juk tai didžiulė proporcija, – sako jis. – Labai svarbus vaidmuo čia tenka dirbtiniam intelektui.“
Dar reikės luktelėti
Turbūt sunkiausia mašinoms įvaldyti tas užduotis, kurioms tinkamai atlikti žmonės ruošiasi ilgus metus. Tokios užduotys neretai susijusios su intuityviu sprendimų priėmimu, sudėtinga fizine aplinka ar abstrakčiu mąstymu – visais tais dalykais, kuriuos perprasti kompiuteriui yra itin sunku.
Ekspertai prognozuoja, kad, pavyzdžiui, chirurgų robotai nepakeis dar ilgai – iki maždaug 2053 m. Kol mašinos išmoks varžytis su mokslininkais dėl vietos populiariausiuose akademiniuose žurnaluose, teks palaukti dar ilgiau – apie 43 metus. „Kepti“ panašius į geriausiai parduodamus „The New York Times“ romanus, tyrėjų nuomone, dirbtinis intelektas gebės apie 2049-uosius, nors pažymėtina, kad ir šioje srityje bandymų jau atlikta.
Antai siekiant „Google“ dirbtinį intelektą padaryti kuo kūrybiškesnį, jam yra buvę pavesta ir tokių užduočių kaip naujienų pranešimų ir net meilės romanų rašymas. O štai botas, vardu Benjaminas, gali rašyti trumpus mokslinės fantastikos siužetus – nesvarbu, kad prasmės juose gal ir nedaug. Dar, pasak straipsnio autoriaus, paminėtina amerikiečių technologijų bendrovė „Automated Insights“, sukūrusi algoritmų, generuojančių milijonus personalizuotų naujienų, taip pat straipsnių finansų ir sporto temomis, tokioms naujienų agentūroms kaip „Reuters“ ir „Associated Press“.
Pasak „Automated Insights“ vykdomojo direktoriaus Adamo Smitho, šia technologija siekiama ne pakeisti, o papildyti žmogaus kompetenciją. „Automatizuota žurnalistika kuria turinį, kurio anksčiau nebūtų buvę, tačiau žmonės šiems tekstams dar turi suteikti konteksto“, – sakė jis.
Sugeneruoti gerą romaną, praturtintą žodžių žaismu ir prikaustantį siužeto vingiais, dirbtiniam intelektui, ko gero, nepavyks dar mažų mažiausiai trejetą dešimtmečių.
Automatizuoti tekstai, pasak jo, kuriami pagal tam tikrą formulę – informacija ištraukiama iš didžiulių duomenų rinkinių ir patalpinama į atitinkamus šablonus. Sugeneruoti gerą romaną, praturtintą žodžių žaismu ir prikaustantį siužeto vingiais, dirbtiniam intelektui, ko gero, nepavyks dar mažų mažiausiai trejetą dešimtmečių. Tiesa, bandymų priversti mašinas kalbą vartoti kūrybiškai ir išmaniai būta, tačiau dažniausias to rezultatas – visiškos nesąmonės.
J. Wyatto teigimu, didžiausias uždavinys – pasiekti, kad dirbtinis intelektas sugebėtų parengti tokią medžiagą, kuri būtų priimtina mūsų žmogiškajam vertinimui. „Bet kas, kas bent kiek nusileidžia žmogaus darbo rezultatams, mums yra nepriimtina, – sako jis. – Pavyzdžiui, pokalbių botai. Jų lygis jau visai artimas žmogiškajam, tačiau mes taip jautriai reaguojame į bet kokius netobulumus, kad dažnai jie mums vis dėlto atrodo beviltiškai juokingi.“
Vienos iš tyrimo autorių K. Grace nuomone, ši apklausa turėtų priminti, kad pasaulis stovi ant didelių pokyčių slenksčio. „Nemanau, kad yra tokių užduočių, kurių dirbtinis intelektas techniškai negalėtų atlikti“, – sako ji.
Vis dėlto tyrėja mano, kad kai kurių užduočių mašinos negalės atlikti niekada. Pavyzdžiui, jos negalėtų pakeisti kunigo, jei žmonės šiame vaidmenyje pageidautų matyti tik žmogų ir jokiu būdu ne robotą.
„Vis tiek išliks tokių užduočių, kurias galės atlikti tik žmogus – nes mums tai bus svarbu“, – įsitikinusi ji.
