Vasario 7 dieną į Marso orbitą sėkmingai įskriejo JAE sukurta tarpplanetinė stotis „Al Amal“ („Viltis“), sukurta Jungtiniuose Arabų Emiratuose. Taip JAE tapo penktąja valstybių ir organizacijų, sugebėjusių nusiųsti savo misiją iki Raudonosios planetos: anksčiau tai pavyko tik SSRS, JAV, Kinijai ir Europos kosmoso agentūrai (ESA). Didžiausią indėlį į šį įspūdingą šalies pasiekimą atliko moterys.
Nuo inžinierės iki ministrės
„80% mūsų mokslininkų komandos sudaro moterys. Į projektą jos pateko dėl aukšto profesionalumo ir lemia didžiąją misijos sėkmės dalį“, – žurnalistams papasakojo JAE kosmoso agentūros vadovė ir šalies aukštųjų technologijų ministrė Sarah Al-Amiri.
Jauna (gimusi 1987 metais), kompiuterių mokslų bakalaurė Sarah Al-Amiri stovėjo prie JAE kosmonautikos ištakų: ji buvo viena iš 16 inžinierių, šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje ir antrojo pradžioje kūrusių pirmuosius JAE kosminius aparatus, dirbtinius Žemės palydovus DubaiSat-1 ir DubaiSat-2 (iškelti į orbitą 2009 ir 2013 metais). Šios komandos narių amžiaus vidurkis buvo 27 metai. „Daug kas sakė mums: jūs gi tiesiog kuopelė vaikų. Kaip rengiatės nuskrieti iki Marso?“ – prisimena al-Amiri.
Kuomet 2014 metais JAE įsteigė savo kosmoso agentūrą ir paskelbė ambicingą tikslą 2021 metų pradžioje (šalies nepriklausomybės paskelbimo 50 metų sukakties proga ) pasiųsti Marso misiją, šiam projektui vadovauti buvo paskirta būtent Sarah.
„Asmeniškai savo karjeroje niekuomet nesusidūriau su kokiais nors nepatogumais [dėl savo lyties], – sako ji. – Per 12 metų darbo kosmoso srityje man pavyko nueiti iki ministrės posto“.
Emiratų moterų pasididžiavimas
Žinoma, sėkminga „Al Amal“ misijos pradžia – ne vien ministrės, bet ir jos sąjungininkių nuopelnas. Dera pažymėti, kad Sarah'os paminėti 80% – moterų dalis būtent „Vilties“ mokslo komandoje. Iš viso projekto komandoje moterys sudaro 34%, o Mohamedo bin Rashido kosminiame centre Dubajuje moterys sudaro 42% personalo – įspūdingi skaičiai islamiškai šaliai.
Dabar mokslo komanda užsiims duomenų, kuriuos „Al Amal“ perduos į Žemę, analizavimu. Pagrindinė dviejų metų trukmės misijso aparato užduotis – Marso žemutinių atmosferos sluoksnių tyrimas: temperatūrinis režimas, šilumos srautai, dulkių dalelių, ledo kristalų ir vandens garų pasiskirstymas. Visa tai turėtų padėti mokslininkams geriau suprasti dabartinę Marso atmosferos būseną ir jos praeitį.
Fatma Hussain Lootah, „Al Amal“ misijos mokslo komandos darbo su prietaisais vadovė, sako, kad tai „emiratų moterų išdidumo momentas“: Kuomet šalyje pradėjo vystytis kosmoso sektorius, visiems buvo aišku, kad jame bus svarbios moterys, juk mūsų įgyjamos naujos galimybės jau tapo įprastu dalyku.
Su ja sutinka Dubajaus kosmoso centro generalinis direktorius Yousuf Al Shaibani. „Moterys stovėjo greta nuo pačios mūdų kelio pradžios – nuo pirmojo 100% emiratuose sukurto palydovo, iki pirmojo emiratų astronauto pasiuntimo į kosmosą ir pirmos arabiškos tarpplanetinės misijos paleidimo, – dėsto jis. – Mes drauge pratęsime pažinimo kelionę <…> ir mūsų moterys bus pavyzdžiu kiekvienam, norinčiam pasiekti ką neįmanomo“.
Laukiame pirmosios arabės astronautės?
Emiratų moterys išties veržiasi į kosmosą, nenorėdamos užmigti ant laurų. Kai 2017 metais buvo įsteigtas JAE astronautų dalinys, paraiškas dalyvauti jame pateikė daugiau nei 1000 moterų. Tiesa, tuomet realiems skrydžiams buvo atrinkti tik du vyrai: naikintuvo pilotas Hazza Al Mansouri ir Sultan Al Neyadi (pirmasis 2019 m. į TKS jau skrido su „Sojuz“, dėl antrojo deramasi su „Roskosmos“).
Pernai buvo paskelbta atranka į antrąjį emiratų astronautų dalinį, ir šį kartą moterys pateikė dar daugiau paraiškų – 1400. Visai tikėtina, kad viena iš jų bus patenkinta: Mohamedo bin Rashido kosmoso centre pareiškė, kad „išties to norėtų“. Pasak pilotuojamų skrydžių programos vadovo Salem Humaid Al Marri, jie jau turi keletą „itin gerų“ kandidačių. Beje, jis gi pabrėžė, kad galutinis pasirinkimas bus daromas, remiantis ne lytimi.
Jei viskas pavyks, tai būtent JAE atstovė gali tapti pirmąja arabe, skrisiančia į kosmosą. Pirmosios astronautės musulmonės laurai jau priklauso Anousheh Ansari, dvigubą pilietybę turinčiai iš Irano kilusiai amerikietei.
Mėnulio planai, kadrai ir pinigai
Prieš kelis mėnesius šalies viceprezidentas ir premjeras šeichas Mohammed bin Rashid Al Maktoum (būtent jo garbei pavadintas kosmoso centras Dubajuje) paskelbė naują didelį JAE kosmoso programos tikslą. 2024 metais JAE planuoja į Mėnulį nusiųsti automatinę tyrimų misiją. Mėnuleigis vadinsis „Rashid“ – premjero tėvo, šeicho Rashid bin Saeed Al Maktoum, garbei.
Tokiems ambicingiems planams būtini moksliniai ir techniniai kadrai, kurių šalyje kol kas trūksta. Kosminis aparatas „Al Amal“ buvo kuriamas drauge su Kolorado universitetu Boulderyje, padedant dar dviems JAV universitetams ir Indijos kosminių tyrimų organizacijai. Kitiems projektams JAE tikisi paruošti jau nuosavus specialistus.
Šis procesas jau prasidėjo. Pavyzdžiui, minėta Sarah al Amiri į kosmoso inžinieres persikvalifikavo, iš pradžių įgijusi kompiuterijos bakalauro laipsnį. Panašiai šalyje neseniai atsirado pirmieji planetologai. Keletas geriausių JAE universitetų pastaraisiais metais ėmė rengti astronomijos, kosmoso fizikos ir panašių disciplinų specialistus.
Be jokios abejonės, žymi dalis šių specialistų bus moterys. Dabar joms tenka 41% JAE universitetų diplomų gamtos mokslų, techninių, inžinerinių ir matematinių specialybių diplomų. Tačiau daugeliui jų po to būna nelengva rasti profesiją atitinkantį darbą. Audringas JAE kosmoso programos vystymas, be visa kita, turėtų užtikrinti jaunų specialistų užimtumą – ir stimuliuoti naujų rengimą.
JAE valdžios kosmoso įsisavinimui skiriami ištekliai – šalies aukštųjų technologijų sektoriaus vystymo ir priklausomybės nuo „naftos adatos“ mažinimo politikos dalis. Dabar tam skiriama daug pinigų: pavyzdžiui, „Al Amal“ misija kainavo $ 200 mln. (palyginimui, nepavykęs RF marso projektas „Fobos–Grunt“ atsiėjo apie $ 68 mln.).
P. S. JAE pėdomis eina kita naftos turtinga regiono šalis – Saudo Arabija. Rudenį sauditai pareiškė iki 2030-ųjų metų savo kosminei programai skirsianti $ 2,1 mlrd. Beje, kosmoso įsisavinime ten taip apt dalyvauja moterys: Nacionaliniame SA palydovinių technologijų centre dirba 35 optikės, inžinierės ir atvaizdų apdorojimo sistemų specialistės. Rusijoje, kaip 2019 metais pareiškė Roskosmos pilotuojamų skrydžių programos vykdomasis direktorius, kosmonautas Sergejus Krikaliovas, renkant kosmonautus, moterys nediskriminuojamos – tiesiog tarp jų mažai norinčių skristi į kosmosą.
