Naujausia žurnale „Nature“ išspausdinta teorija buvo pateikta išanalizavus aukštos raiškos Mėnulio paviršiaus žemėlapius. Naudodami NASA GRAIL palydovo duomenis Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai nustatė, kad Žemės palydovo paviršiuje esančios apskritimo formos žymės yra ne tokios jau apskritos.
Paprastai tektoninis aktyvumas, kuris tuo metu vyko Žemės palydove, fiksuojamas didesnėse planetose.
Tokia išvada reiškė, kad jų sukelti asteroidai negalėjo. Įdėmiau pasižiūrėjus nustatyta, kad siluetą sudaro aštrios formos, kurios kilo dėl įtrūkimų Mėnulio plutoje, kai iš Mėnulio gilumos veržėsi lava.
Lava Mėnulyje galėjo išsiveržti maždaug prieš 3,5 mlrd. metų. Paprastai tektoninis aktyvumas, kuris tuo metu vyko Žemės palydove, fiksuojamas didesnėse planetose.
MIT tyrimų viceprezidentė Maria Zuber „Dailymai“ pasakojo, kad atsiradę įtrūkimai sudarė „vandentiekio sistemą“, kuria lava galėjo kilti į paviršių.
Galiausiai lava užpildė mažesniuosius regiono baseinus, kuriuos mes šiandieną matome kaip tamsias dėmes. Šitai taip atsirado žmogaus Mėnulyje siluetas.
