Dabar, kai visi formalumai baigti, pagaliau galima atskleisti ir apie ką būtent visa ši ilga paklodė bus. Taip, kaip ir skelbia pavadinimas, pirmiausiai tai konkretaus žaidimo apžvalga. Kita vertus, būtent šis žaidimas – 2020-ųjų „Marvel's Avenngers“ – yra puiki proga pasižiūrėti į žaidimų industriją iš tamsesnės pusės. Čia ne viskas pelninga, gražu ar turi laimingą pabaigą. Apie šios pusės egzistavimą daugelis žino, bet tai kas vyksta ten – dažniau nutylima. Čia ir neadekvačios darbo sąlygos milžiniškose žaidimų studijose, taip pat įvairūs su diskriminacija susiję skandalai. Šiame gi tekste didžiausias dėmesys bus kreipiamas kitam tamsiosios žaidimų industrijos aspektui – kai industrija pati save kanibalizuoja. Todėl ir žaidimo „Marvel's Avengers“ apžvalga ūgteli – tiek tekstu, tiek apžvelgiamu laikotarpiu, kuris sugrąžina mus dar į 2008 metus.
Vienas gražiausių ir pačių vertingiausių žiniasklaidos aspektų – garantija, kad tam tikri dalykai niekada nebus užmiršti, o apie juos galės sužinoti visuomenė. Taip, šis aspektas yra tikra vertybė net kalbant ir apie kompiuterinius žaidimus, nes, gal ir sunku tuo patikėti, bet čia taip pat yra galybė istorijų ir dalykų, kurie verti ištempimo į dienos šviesą bei atidavimo į visuomenės rankas. Taigi, ar žinojote, kad žaidimas, kurio apžvalgą šiandien skaitote, vėluoja maždaug dešimtmetį? Jis jau seniausiai turėjo būti išleistas, bet tam tikra įvykių grandinė viską nugramzdino užmarštin. Netgi patį faktą, kad toks žaidimas buvo. Taigi, grąžinkime teisingumą.
Žaidimas, kurio egzistavimą užklojo laiko dulkės
Prieš plačiau nušviečiant šią istoriją, būtina pasakyti, kad tai – kito portalo ir kito asmens analitinės žurnalistikos nuopelnas. Taigi, pilną Mark Serrels straipsnį anglų kalba, CNET portale, galite paskaityti čia. Ar ši istorija turės moralą, duos naudos ar bus kažkaip susijusi su 2020-ųjų metų „Avengers“ žaidimu? Ar verta gaišti laiką šitokio raidžių kiekio perskaitymui? Nors tai ir gana individualu, bet pažadu, kad taip.
Taigi, 2008 metai. Tuo metu „Keršytojai“ vis dar pagrinde gyveno komiksų puslapiuose ir tikrai ne visas pasaulis apie juos žinojo. Kita vertus, šiais pačiais metais pasirodė itin, atsiprašau, ITIN sėkmingas (visom prasmėm) filmas su Robert Downey Jr. – „Geležinis žmogus“. Galima sakyti, tai buvo bomba, kuri katalizavo visą „Marvel“ filmų ir visatos sprogimą. Tada pasipylė filmų tęsiniai, į ekraną taip pat sėkmingai, vedini „Geležinio žmogaus“, įžengė kiti žinomi komiksų herojai, o viską vainikavo net keturi „Keršytojų“ filmai. Visa ši pasiutpolkė truko dešimtmetį, o tik dabar, 2020-ais, nusėdus dulkėms, sulaukėme „Keršytojų“ žaidimo. Kodėl? Todėl, kad „Keršytojai“ žaidimų kompiuteriuose galėjo pasirodyti dar tada, kai „Geležinis žmogus“ pirmajame filme dar tik mokėsi skraidyti, bet industrija visą šį projektą prarijo ir nekramčiusi suvirškino.
Prisiminus 2008 metus, tai vis dar tie laikai, kai būdavo dažni žaidimai pagal filmus. Pavyzdžiui, 2009 metais pasirodė naujas filmas „Terminator Salvation“. Praktiškai iš karto buvo paruoštas ir to paties pavadinimo žaidimas. Žinoma, tokius žaidimus lydėdavo vienas bendras bruožas – ne itin aukšta kokybė ir nuobodus žaismas. Būtent tokiais laikais viena studijų, „THQ Australia“, buvo užsitarnavę reputaciją kaip per itin trumpą laiką galintys iškepti garsiems filmams žaidimus. Geros reputacijos turėjimas ir kaip tik tuo metu prasidėjusios kalbos, kad „Keršytojų“ visata turi „Hario Poterio“ ar „Žvaigždžių karų“ franšizių potencialą, padėjo šiai studijai gauti galimybę kurti šiuolaikinį „Keršytojų“ žaidimą.
Tolesnio proceso labai nedetalizuosiu, bet darsyk paraginsiu paskaityti visą išsamų straipsnį portale CNET, o išskirsiu tik kelis momentus. Į prieš dešimtmetį turėjusį pasirodyti „Keršytojų“ žaidimą, kuris taip ir nepasirodė, buvo sudėta labai daug darbo, pastangų, skirtingų žmonių talentų ir nesuskaičiuojamas kiekis valandų. Viso ilgo proceso metu žaidimas iš pradžių panėšėjo į garsųjį „Batman: Arkham Asylum“, vėliau buvo nuo pagrindų perdarytas į pirmo asmens internetinį žaidimą keliems žaidėjams.
Abiem atvejais studija sėdėdavo ir naktimis, ir savo idėjų neleisdavo kalti prie kryžiaus ilguose susitikimuose su „Marvel“ ir t. t. Pati visa žaidimo NEsukūrimo istorija yra svaiginanti, neįtikėtina, netgi kaip koks pasakojimas iš laukinių 90-ųjų. Tik tiek, kad tai – tiesa. Tuo pat metu tai yra labai savitas paminklas ateities kartoms ir paliudijimas, jog ne visada kūrėjai kalti dėl visų negandų, kurios apsėdusios žaidimą ar jo išleidimą. Tad kartais nereikėtų skubėti teisti, o kartais mes ir apskritai nežinome, kad kažkoks žaidimas turėjo egzistuoti ir iki jo egzistavimo jau buvo nueitas toks kelias.
Ilgojo įvado pabaiga
Čia baigiasi ilgesnis nei planuota įvadas į žaidimo apžvalgą, tad jei skaitote jau kurį laiką ir jaučiate, kad iki paties teksto galo galite ir neištverti, prieš pereinant prie paties „Marvel's Avengers“ žaidimo apžvalgos turiu jums pasiūlymą. Man į pagalbą, lyg kokiame „Keršytojų“ žaidime ar filme, atskubėjo kolega Žilvinas Ledas ir pateikia trumpą, kondensuotą mini žaidimo apžvalgą tiems, kieno kavos puodeliai jau tušti, o laisvo laiko liko vos kelios minutės. Taigi, viskas, ką jums reikia žinoti – kitose keliose teksto pastraipose. Tiems, kas nori apie žaidimą sužinoti kuo daugiau – netgi detales – turi daugiau laiko ir nebijo skaityti – susitiksime toliau tekste.
Kolega apžvalgininkas Žilvinas Ledas:
„Dauguma apžvalgininkų pažaidę BETA, skundėsi, kad žaidimas nėra įdomus. Tačiau ko niekas nežinojo, tai kad su pilna žaidimo versija ateis ir vieno žaidėjo režimas. Čia žaisdami galime patirti originalią Keršytojų pasaulio istoriją. Ir nors pati istorija nėra ypač išsiskirianti (kaip ir dauguma Keršytojų filmų), tačiau ji pakankamai įdomi ir įtraukianti, kad norėtume sužinoti, kaip viskas baigsis.
Pradedame žaisdami už Kamala Khan, kuri komiksuose pirmą kartą pasirodė 2013 metais. Pradžioje tai musulmonų kilmės mergaitė, o gale... sužinosite patys! Pasakojimas žaidime sukonstruotas taip, kad per pirmąją valandą pažaisite už visus Keršytojų veikėjus. Tai gali skambėti keistai, bet bežaidžiant – atrodo natūraliai ir iš tiesų jaučiasi gerai. Kalbant apie veikėjus, tai smagu, kad kiekvienas veikėjas yra unikalus savo galiomis. Aišku, tai kaip ir savaime suprantamas dalykas, kai kalbame apie Keršytojus, bet ne visada žaidimų kūrėjai pasistengia veikėjus padaryti iš tiesų besiskiriančius. „Marvel's Avengers“ studijai tai pavyko.“
Ilgametė patirtis prieš iššūkius
Grįžusiems prie ilgojo teksto – pagarba. Taigi, tęsiame, ir dabar jau – apie žaidimą „Marvel's Avengers“ kūrusią studiją „Crystal Dynamics“. Galima sakyti, kad tai – viena ilgaamžiškiausių studijų, kuri nuosekliai kuria žaidimus jau beveik tris dešimtmečius – nuo 1993-ųjų.
Taip jau išėjo, kad ši studija yra ne tik ilgamečiai žaidimų kūrėjai, bet ir vienų geriausių žaidimų – įvairiais dešimtmečiais – autoriai. Kalbant apie „Crystal Dynamics“ studiją, būtina paminėti šiuos žaidimus: „Blood Omen: Legacy of Kain“, „Pandemonium!“, „Gex: Enter the Gecko“, „Soul Reaver 2“, atnaujinta „Tomb Raider“ serija (pradedant žaidimu „Legend“), tuomet DAR kartą atnaujinta „Tomb Raider“ serija (pradedant 2013-ųjų „Tomb Raider“ ir tęsiant „Rise of the Tomb Raider“) ir daug daug kitų.
Šiandien gi kalbame apie „Marvel's Avengers“. Keistas žaidimas, nes kai tik jis buvo anonsuotas – daugelis piktinosi grafika, veikėjų modeliais, o vėliau, paaiškėjus, kad jis didelę laiko dalį bus žaidžiamas tinkle, visi ėmė pranašauti jam žaidimo „Anthem“ likimą. Kaip ir galėjo pasirodyti iš pradžių, atsakymas į klausimą, ar verta žaisti naująjį „Avengers“ žaidimą – nevienareikšmis, tačiau mėgstantiems „Crystal Dynamics“ studijos žaidimus tikrai verta surizikuoti.
Istorija, kuri veikia tik žaidime
Prieš pradedant kalbėti apie „Marvel's Avengers“ žaidimo siužetą, būtina anonsuoti, kad „Marvel“ komiksų ir ypač filmų gerbėjams šį žaidimą sužaisti tiesiog būtina. To priežastis yra labai paprasta – „Crystal Dynamics“ pasirinko tokią fabulą savo žaidimui, kuri veiktų būtent šioje medijoje. Kino filme būtent tokią istoriją, tokia apimtimi ir su tokiais siužeto vingiais papasakoti būtų labai sudėtinga, todėl jei esate „Marvel“ gerbėjas ar gerbėja, kuriam liūdna, jog nepasirodo nauji šios visatos filmai, šis žaidimas taps didžiausiu išsigelbėjimu. Didele priežastimi ir dėl to, kad pagrindinė „Marvel's Avengers“ veikėja, pakistanietė Kamala Khan, pati yra didelė komiksų bei jų herojų gerbėja. Todėl žaidėjui iš karto sukuriamas patogus tiltas tapatinimuisi su šia veikėja, o ji savo ruožtu dažnai paklausia tokių klausimų ar išreiškia tokį džiugesį, kokiu tikriausiai spinduliuotų bet kuris komiksų gerbėjas, gyvai sutikęs savo didvyrius.
Taigi, visi, įsijungę „Marvel's Avengers“ žaidimą – nesvarbu, ar atėjo čia dėl internetinio daugelio žaidėjų veiksmo ar tik dėl siužetinės kampanijos – privaloma tvarka gaus išgyventi Kamalos istoriją. Vertinant per visus įprastus „Marvel“ kanonus, ji – gan neįprasta, nes šioje visatoje dar nebuvo veikėjo ar veikėjos, kuri stoja į superherojų gretas pati būdama jų gerbėja ir galias įgauna per pasaulinę katastrofą. Būtent taip nutinka Kamalai – besilankydama dideliame Keršytojų renginyje su gerbėjais iš viso pasaulio ji atsiduria netikėtos tragedijos epicentre, po ko Žemėje atsiranda daugybė užsikrėtusiųjų (žaidime dar vadinamų „inhumans“) žmonių, kurie įgauna supergalių. Tarp jų – ir Kamala. Jos supergalia tampa iki norimo dydžio besitampančios galūnės ir pats kūnas, tad ji gali tiek ištįsti, tiek smarkiai padidėti. Šios jos galios yra itin smagios žaismo prasme, bet prie to dar sugrįšime.
Taigi, žaidime įvyksta katastrofa, jos metu žūsta pats kapitonas Amerika, tūkstančiai žmonių užsikrečia, kažkas dėl to turi prisiimti atsakomybę, ją prisiima, žinoma, Keršytojai, tada garsioji komanda išsiskirsto ir Žemėje stoja neramūs laikai. Kita vertus, po šių įvykių iškyla buvęs SHIELD darbuotojas, mokslininkas George'as Tarletonas. Žiū, jis jau ir savo kompaniją išvystęs, gamina pažangius humanoidus robotus, tobulina technologijas ir tampa organizacijos AIM veidu. Tuo pat metu jame pradeda formuotis ir būsimas pagrindinis žaidimo antagonistas – vienas mažiausiai tyrinėtų „Marvel“ visatos blogiečių MODOK.
Kaip jau supratote, žaidimas prasideda gana intensyviai, o pačioje pradžioje mes gauname pavaldyti ir visus pagrindinius Keršytojų personažus, tad žaidimą pradedame paragavę to, kas mūsų laukia toliau. Paskui istorija tampa vėl kur kas asmeniškesnė ir mes dar kartą šokame į Kamalos batus, kai ji, prabėgus penkeriems metams po visų tragedijų, vis dar nerimsta ir nori išsiaiškinti tiesą.
Galiausiai, Kamala savo atkaklumo bei smalsumo dėka užkliudo tokį širšių lizdą, kad pasipila paslaptys ir įvykiai, kurios ją, ir mus – žaidėjus, įtraukia į savo verpetą. Siekdamas išlaikyti žaidimo įdomumą nieko iš istorijos daugiau neatskleisiu, bet paminėsiu, kad kūrėjai tiesiog meistriškai sunėrė visą siužetinės kampanijos audinį ta prasme, kad Kamala po truputį, tikrai sunkiai, bet skirtinguose gyvenimo etapuose atranda visus Keršytojus ir juos vėl suveda krūvon. Visi šie momentai, kai atrandame naujus senus komandos narius, išpildyti itin gerai, tad tai neabejotinai tampa viena stipriausių žaidimo pusių.
Perėjus žaidimą – jis tik prasideda
Kai pabaigiame pagrindinę siužetinę kampaniją – ji trunka apie 11 valandų, jei žaidžiame atsipalaidavę ir kažką renkame, kažko ne – atsiveria visas pagrindinis žaidimas. Tada supranti, kad tai, ką tik ką 11 ar daugiau valandų žaidei, tebuvo vienas ilgas apmokymu (angl. „tutorial“) lygis.
Tiesą sakant, pirmą kartą tenka matyti tokį ilgą, į siužetinės kampanijos rūbą įvilktą treniruočių režimą, kuris, perėjus, kulminuoja pagrindiniu žaidimu. Kol žaidėme siužetinę kampaniją, be pagrindinių siužetinių misijų mes gauname paragauti nedidelį kiekį ir kitokių misijų, iš kurių, pagrinde, ir susideda „Marvel's Avengers“. Tiesą sakant, gauname paragauti visko po truputį, bet siužetinės kampanijos rėmuose visa tai atrodo pakankama ir net sotu. Tuo metu kai peržiūrime titrus ir šokame į jau pagrindinį žaidimą, ateina suvokimas, kad viskas dar tik prasideda.
Įsivaizdavimui – tokia mini statistika. Kai baigiame siužetine kampaniją, mes turime apie 6 personažus, iš kurių galime rinktis ir kuriuos valdyti misijų metų. Baigiant kampaniją, maždaug visų veikėjų lygis suksis apie 15-tą. Tai, beje, taip pat liudija, kad žaidime vos vos apšilome, nes pagrindiniame režime, kuris vadinasi „Avengers Initiative“, savo veikėjus galime kelti iki 50-o lygio. Taip pat čia atskiru skaitmeniu matuojamas ir kiekvieno veikėjo stiprumas, tad jei siužetinėje kampanijoje šis skaičius svyravo nuo 20 iki 50, tai pagrindiniame režime jis tikrai perkops 100.
Galiausiai, žaidžiant istoriją, rinkdavomės vieną veikėją, o kitus tris Keršytojų komandos superherojus valdydavo kompiuteris, bet mes galėjome laisvai kas misiją keisti veikėją ir rinktis, kuris mums labiausiai prie širdies. Dažnai atskiroms misijoms vis po kitą veikėją paskiria pats žaidimas, kad būtinai išbandytume visus juos skirtingose situacijose. Tuo metu pagrindiniame žaidime geriausia jau susitelkti į kurį nors vieną – mėgstamiausią arba tą, su kuriuo mums lengviausia ar patogiausia žaisti. Su šiuo vienu išrinktuoju ar išrinktąja ir reikės rinkti rečiausius daiktus, šarvus, taip pat kostiumus ir t. t.
Smagumai ir nusivylimai
Pirmas dalykas, kas krenta į akį dar siužetinėje kampanijoje – ir kas vėliau toliau džiugina pagrindinėje – tai ypatingas kūrėjų dėmesys detalėms, smulkiems dalykams bei norui kuo labiau ir daugiau pradžiuginti „Marvel“, komiksų ir superherojų gerbėjus. Tai ir smarkiai kursto norą žaisti šį žaidimą, už ką kūrėjams – didelis pliusas. Kita vertus, jaučiasi, kad žaidimą reikėjo išleisti greičiau nei galbūt būtų norėję kūrėjai ir, visgi, kad jų studija nėra tokia didelė kaip kitų kompanijų milžinių.
Kaip tai pasijaučia? Pirmiausiai, žaidimo misijų struktūra. Kad ir kokią lygių įvairovę mums besiūlytų kūrėjai, jaučiasi, kad beveik viskas padaryta pagal tą patį modelį ir praktiškai nesiskiria. Pavyzdžiui, yra misijos modelis, kurioje turime infiltruoti bazę ir neutralizuoti, pavyzdžiui, 4 reaktorius. Tai būtent toks modelis vėliau tampa itin dažnu net ir didelėse siužetinėse misijose, tampa jų sudedamąja dalimi ir panašiai. Kai jau identifikuojame iki 10 tokių misijų modelių, praktiškai visus juos eilę kartų reikės ir zulinti.
Siužetinėje kampanijoje tai dar nieko, bet pagrindiniame režime, nors mes ir gauname kalną naujų misijų, vis tik po apgaulingu fasadu mūsų laukia krūvos ir krūvos tų pačių jau peržaistų bei matytų misijų. Geriausia čia bus tiems, kas turi draugų ar bičiulių, su kuriais paprastai žaidžia žaidimus, nes būtent tokioje kompanijoje ir geriausia žaisti pagrindinį režimą – tuomet jis mažiau prailgsta bei smagu kartu su draugais pajausti tą Keršytojų dvasią. Kalbant bendrai, pagrindinio režimo apskritai neverta žaisti vienam – kompiuterio valdomi veikėjai čia jau daugiau trukdys nei padės, todėl tokiu atveju labiau apsimoka žaisti su kitais žaidėjais iš viso pasaulio.
Tenka pabrėžti, kad zulinant „Marvel's Avengers“ pagrindinį režimą monotonija bus gan natūralus jausmas ir nieko čia nepadarysi. Kita vertus, bežaidžiant atsiranda ir azartas išbandyti kuo sunkesnius lygius bei gauti kuo geresnius daiktus bei resursus tolesniam veikėjų tobulinimui. Smagu bent tai, kad nauji kostiumai bei kiti veikėjų tobulinimo atributai yra visai verti pastangų dėl jų, todėl pasitarnauja kaip nebloga motyvacija.
Kiek liūdnesnės žinios laukia tų, kurie tikėjosi, kad čia bus daug bosų, nes, bent jau kol kas, kaip ir siužetinėje kampanijoje, jų nėra daug. Tai – nusivylimas, nes matant, kaip gerai kūrėjai sukūrė tuos bosus, kurie žaidime yra, apmaudu, kad negalime sukirsti iečių ar supergalių su kitais piktadariais.
Nors ši dalis apkarsta jau siužetinėje kampanijoje, dar smarkiau ji nuvilia pagrindiniame režime – čia, kad ir žaidžiant kartu su kitais žaidėjais, prieš tą pačią saujelę pagrindinių blogiečių teks kautis vėl ir vėl. Daugiau įvairovės čia tiesiog būtina, nes priešingu atveju kūrėjai tikrai ilgai neišlaikys dabartinės žaidėjų bazės ir „Marvel's Avengers“ serveriai taps mirties slėniu su vienu-kitu dedikuotu žaidėju.
Didi galia ar didi atsakomybė?
Vienas didžiausių šio žaidimo išskirtinumų iš kitų panašių, kaip ir reikėtų tikėtis, yra patys Keršytojai ir galimybė žaidėjui valdyti 6 ir, tikėtina, vėliau dar daugiau, skirtingų veikėjų. Čia kūrėjai galėjo lengvai susimauti ir padaryti visus juos panašius vienas į kitą bei taip tik dar labiau padidinti monotonijos kiekį žaidime. Laimei, visi iki vieno veikėjai labai skirtingi.
Pavyzdžiui, Geležinis Žmogus gal kiek silpnesnis artimojoje kovoje, bet pakilęs į orą jis gali daryti stebuklus ir daug žalos, tuo metu Kamala, nors yra greita ir gali pasiekti priešus net per didelį nuotolį, nėra tokia stipri, todėl su ja kovoti prieš didelius priešus ar kelis vienu metu gali būti sudėtinga. Netgi tie superherojai, kurie gali skraidyti – pavyzdžiui, Toras ir Geležinis žmogus – valdomi skirtingai ir siūlo visai kitokį žaismą. Taigi, užduotis išsirinkti savo mėgstamiausią herojų nebus lengva, nes visi jie ne tik skirtingi, bet ir kiekvienas su savo atskiru sugebėjimų medžiu ir unikaliomis savybėmis. Pavyzdžiui, nors atrodo, kad Halkas yra vien visa griaunantis tankas, jo galimybių medyje yra tikrai gerų bei netikėtų sugebėjimų, kurie nustebins ne tik jūsų priešus, bet ir bendražygius.
Neskaitant žaidimo bosų, džiugina ir statistinių priešų įvairovė. Čia bus visko pradedant robotais ir baigiant įvairiai ginkluotais žmonėmis. Smagu, kad vienu metu kovos lauke bus pakankamas kiekis visiškai skirtingo tipo priešų – vieni jų naudos elektros atakas, kiti turės šarvus, treti užims visą ekraną ir t. t. Dėl šios priežasties kiekvienas susidūrimas su priešais yra vis kitoks ir todėl įdomus bei neatsibosta. Be to, labai pabodus valdyti vieną personažą, galiausiai galima pereiti prie kito.
Žaidime labai stebina Juodoji Našlė – valdant ją, galima net paprastose atvirose kovose sumaniai išnaudoti sėlinimo elementus. Galiausiai, kiekvienas skirtingas veikėjas ir kitaip juda gana atviruose žaidimo lygiuose. Pavyzdžiui, Kapitonas Amerika tegali atlikti dviguba šuolį, bet su juo gali būti sudėtinga pasiekti aukštas vietas ar įveikti didelius nuotolius. Tuo metu Juodoji Našlė ar Kamala gali pasiekti ir prisitraukti net prie toli esančių platformų, tad jos optimaliausios kalbant apie judėjimą žaidimo lygiuose. Toras ir Geležinis žmogus moka skraidyti, tad tai išvis pasaka, tačiau skraidymas taip pat kartais gali atsisukti prieš mus – ne visuomet pavyks tiksliai nusileisti ten kur norim ar praskrisime aplinkos tašką, į kurį skridome ir pan.
Išorinė žaidimo pusė
Išoriškai žaidimas atrodo kokybiškai ir patraukliai – aplinkos ir veikėjai įkvėpti komiksų puslapių, o muzika dažniausiai epinė ar balansuojanti ant įtampos ribos, kaip ir turi būti kalbant apie pasaulio gelbėjimą. Kita vertus, žaidimo grafika vis dar atrodo kiek keistai bei šių dienų standartams yra kiek per prasta. Taip pat, bent jau šios apžvalgos išleidimo dieną, vis dar pasitaiko techninių kliurkų ar netikslumų, bet visa tai kūrėjų periodiškai tvarkoma ir taisoma. Kita vertus, kadangi šis žaidimas žaidžiamas ne tik šios kartos konsolėse, bet persikels ir į būsimos, tikėtina, jog žaidžiant „PlayStation 5“ konsole žaidimas visai nebeatrodys įspūdingai, lyginant su kitais žaidimais. Na, bet kito žaidimo apie „Keršytojus“ daugiau iš viso nėra, tad arba toks arba jokio. Tas pats, bent jau kol kas, šiomis dienomis, galioja ir apskritai išsiilgusiems bet kokios „Marvel“ produkcijos.
Viskas priklauso nuo kūrėjų
Šiandien, kai publikuota ši apžvalga, panašu, kad žaidėjų medaus mėnesis su žaidimu jau pasibaigęs. Daugelis skundžiasi turinio stoka, per didele monotonija ir per mažomis galimybėmis ilgai žaidžiant jau pagrindinį žaidimo režimą. Kūrėjai žada, kad visko tik daugės, tik reikia būti kantriems. Pavyzdžiui, jie žada naujų Keršytojų veikėjų pridėjimą, kartu su jais – papildomas siužetines misijas, naujas intrigas bei, ko žaidime tikrai trūksta, naujus piktadarius bosus.
Tokios įvairovės žaidimui tikrai reikia, o naujų veikėjų pridėjimas paskatintų tuos žaidėjus, kurie jau apsipratę su esamais superherojais, išbandyti kažką visiškai naujo. Tiesa, papildomas žaidimo turinys kainuos papildomai, bet jeigu „Marvel's Avengers“ jums patiko, žaismas įtraukia ir iki pilnos laimės trūksta tik daugiau lygių bei turinio – tai tikrai validi investicija.
Galiausiai, „Marvel's Avengers“ yra tikrai vykęs žaidimas tiems, kas dievina superherojus ir stengiasi nepraleisti progos pamatyti juos didžiajame ekrane ar įsikūnyti į juos žaidžiant žaidimus. Naujasis Keršytojų žaidimas tą tikrai suteikia. Dar čia ką veikti ras ir tie, kas apskritai mėgsta internetinius žaidimus, kuriuose galima ilgai zulinti net ir tuos pačius lygius, gerinti veikėjo sugebėjimus, tobulinti jį ir žaisti su kitais žaidėjais. Galiausiai, žaidimą tikrai reikėtų išbandyti kūrėjų studijos „Crystal Dynamics“ gerbėjams, nes čia tikrai atsispindi tiek šių kūrėjų braižais, tiek ir meilė bei atidumas kuriamiems žaidimams.
Stebint šių kūrėjų veiklą jau daug metų – jie tikrai nekurtų tokio žaidimo, kurio patys nežaistų, o darydami kažką, kas jau turi didelę fanų bendruomenę (pavyzdžiui, „Tomb Raider“ serija), jie tikrai maksimaliai pagalvoja apie gerbėjus ir stengiasi sukurti jiems papildomų įsimintinų akimirkų su žaidimu. Ne išimtis ir „Marvel's Avengers“, todėl rekomendacija būtų šį žaidimą bent jau pabandyti, o toliau – kaip norėsis.
