Kai kas vis dar tiki, kad Žemė plokščia

Plokščios Žemės draugijos nariai tvirtina tikį, kad Žemė yra plokščia. Einat planetos paviršiumi iš tiesų atrodo, kad ji plokščia, taigi draugijos nariai visus tam prieštaraujančius įrodymus, pavyzdžiui, palydovines nuotraukas, kuriose matyti, kad Žemė – rutulys, vadina „apvalios Žemės sąmokslo“ išsigalvojimais, už kurių slypi NASA ir kitos vyriausybės agentūros.
Žemėlapis
Žemėlapis / 123rf.com nuotr.
Temos: 2 NASA Žemė

Įsitikinimas, kad Žemė yra plokščia, apibūdinamas kaip didžiausia sąmokslo teorija. Anot Plokščios Žemės draugijos vadovų, nuo pat 2009 metų draugijos narių gretas kasmet papildo 200 žmonių (daugiausia britų ir amerikiečių). Sprendžiant pagal didžiules pastangas, kurias draugijos nariai deda publikuodami savo teorijas internete, tvirtai gindami savo įsitikinimus interviu žiniasklaidai ir socialiniame tinkle „Twitter“, gali pasirodyti, kad šie žmonės nuoširdžiai tiki, jog Žemė yra plokščia, rašo lifeslittlemysteries.com.

Tačiau ar XXI amžiuje įmanoma tuo tikėti rimtai? O jei taip, ar tai įmanoma psichologiškai?

Anot jų, NASA darbuotojai saugo ledo sieną, neleisdami žmonėms jos perlipti ir nukristi nuo disko.

Pirmiausia, trumpa pažintis su draugijos narių pažiūromis. Griežtai atmesdami konkrečius įrodymus, kad Žemė yra apvali, jie noriai sutinka su tam tikrais teiginiais, kuriuos kai kas gali pavadinti absurdiškais. Pagrindinė jų teorija teigia, kad Žemė yra diskas, kurio centre – Šiaurės poliaratis, o kraštus juosia Antarktida, 45 metrų aukščio ledo siena. Anot jų, NASA darbuotojai saugo šią ledo sieną, neleisdami žmonėms jos perlipti ir nukristi nuo disko.

Žemės dienos ir nakties ciklas aiškinamas tuo, kad Mėnulis ir Saulė yra 51 kilometro pločio rutuliai, ratu aplink Žemės plokštę skriejantys 4828 kilometrų aukštyje. Šie dangaus rutuliai, kaip prožektoriai, per 24 valandų ciklą apšviečia skirtingas planetos sritis. Tikintieji Žemės plokštumu taip pat mano, kad egzistuoja nematomas „antimėnulis“, kuris per užtemimus uždengia mūsų planetos palydovą.

Be to, anot jų, Žemės trauka tėra iliuzija. Objektai, krisdami žemyn, negreitėja. Vietoj to, Žemės diskas greitėja kildamas aukštyn 9,8 metrų per sekundę kvadratu greičiu, o jį varo paslaptinga jėga, vadinama tamsiąja energija. Šiuo metu draugijos nariai nesutaria, ar Alberto Einsteino reliatyvumo teorija leidžia Žemei neribotai greitėti kylant aukštyn, kol galiausiai ji viršys šviesos greitį (akivaizdu, kad šioje tikrovės versijoje A. Einsteino dėsniai vis dar galioja).

Kas slypi po Žemės disku, nežinoma, tačiau draugijos nariai mano, kad jis sudarytas iš „uolienų“.

Toliau prasideda sąmokslo teorija: tikintieji Žemės plokštumu mano, kad planetos nuotraukos suklastotos, GPS prietaisai apgaudinėja pilotus ir leidžia manyti, kad jie skrenda tiesia linija aplink rutulį, kai iš tiesų jie skrenda ratais virš disko. Motyvai, kodėl pasaulio vadovai slepia tikrąją Žemės formą, kol kas nežinomi, tačiau draugijos nariai mano, kad tai greičiausiai susiję su pinigais. „Mąstant logiškai, imituoti kosminių skrydžių programą kainuotų mažiau nei iš tiesų tokią įgyvendinti, taigi remiantieji sąmokslą pelnosi iš NASA ir kitų kosmoso agentūrų gaunamo valstybinio finansavimo“, – aiškinama draugijos interneto puslapyje.

Aiškinama, kad Mėnulis ir Saulė yra 51 kilometro pločio rutuliai, kurie kaip prožektoriai per 24 valandų ciklą apšviečia skirtingas planetos sritis. 

Ši teorija kildinama iš XIX amžiuje atsiradusio mąstymo būdo, tapusio alternatyva moksliniam metodui, kur didžiausia svarba teikiama jusliniams stebėjimams.

„Kalbant plačiai, metodas daug svarbos skiria empirizmo ir racionalumo suderinimui, logiškų išvadų darymui remiantis empiriniais duomenimis“, – teigė Plokščios Žemės draugijos viceprezidentas Michaelas Wilmore`as iš Airijos.

Daugeliui tokios teorijos detalės skamba kaip pokštas, tačiau draugijos nariams toks astronomijos modelis labiau tikėtinas, nei randamas vadovėliuose. Trumpai tariant, jie visiškai nejuokauja.

„Tikėjimo ir nuoširdumo klausimas kyla dažnai. Jei reikėtų spėti, greičiausiai sakyčiau, kad bent kai kuriems nariams Plokščios Žemės draugija ir Plokščios Žemės teorija yra tam tikros epistemologinės pratybos. Greičiausiai taip pat yra pamaniusiųjų, kad būtų smagu turėti sertifikatą ant sienos. Tačiau daug narių pažįstu asmeniškai ir esu visiškai tikras dėl jų įsitikinimų“, – teigė  M. Wilmore`as.

Tikru šalininku M. Wilmore`as laiko ir save. „Mano paties įsitikinimai yra filosofinės introspekcijos ir didelio kiekio duomenų, kuriuos vis dar renku, rezultatas“, – sakė jis.

Stebina tai, kad pats M. Wilmore`as ir Amerikoje gimęs, bet Londone gyvenantis 35-metis Danielis Shentonas mano, kad įrodymai apie klimato atšilimą yra rimti, nors didžiąją jų dalį surinko NASA palydovai. Jie taip pat sutinka su evoliucijos teorija ir kitais pagrindiniais mokslo principais.

Iš tiesų, tikintieji, kad Žemė yra plokščia, tuo tiki tvirčiau, nei dauguma tiki tuo, kad Žemė yra apvali.

Nors tokia įsitikinimų sistema daugumai gali būti nesuvokiama, ekspertų ji nestebina. Kento universiteto Didžiojoje Britanijoje psichologė Karen Douglas, tirianti sąmokslo teorijų psichologiją, teigia, kad šios draugijos įsitikinimai siejasi su kitais sąmokslo teoretikais, kuriuos ji studijavo.

„Man atrodo, kad šie žmonės tikrai mano, kad Žemė yra plokščia. Nematau nieko, kas rodytų, kad jie tokią idėją skleidžia dėl kokios nors kitos priežasties“, – sakė ji.

Anot mokslininkės, visos sąmokslo teorijos panašios. Jos pateikia alternatyvią teoriją apie svarbų dalyką ar įvykį ir kuria dažniausiai miglotą paaiškinimą, kodėl kažkas bando „nuslėpti“ tikrąją įvykių versiją.

„Vienas svarbus dalykas – jos aiškina reikšmingus įvykius, tačiau dažnai nepateikia detalių. Daug galios slypi fakte, kad jos yra miglotos“, – pastebi K. Douglas.

Pasitikėjimas, su kuriuo sąmokslo teoretikai laikosi savo tiesos, suteikia istorijai ypatingo žavesio. Iš tiesų, tikintieji, kad Žemė yra plokščia, tuo tiki tvirčiau, nei dauguma tiki tuo, kad Žemė yra apvali (greičiausiai todėl, kad pastarieji nemano turį ką nors įrodinėti).

„Jei susiduri su mažumos požiūriu, kuris pristatomas protingai ir iš pažiūros informatyviai, ir kai oponentai nenukrypsta nuo savo įsitikinimų, jie gali būti labai įtakingi. Tą vadiname mažumos įtaka“, – teigė K. Douglas.

Neseniai atliktame tyrime politologai Ericas Oliveris ir Tomas Woodas iš Čikagos universiteto nustatė, kad maždaug pusė amerikiečių remia bent vieną sąmokslo teoriją.

„Dauguma žmonių linkę tikėti idėjomis, kurios tiesiogiai prieštarauja dominuojančiam kultūriniam naratyvui“, – teigė E. Oliveris. Anot jo, sąmokslo teorijomis grįsti įsitikinimai kyla iš žmonėms būdingo polinkio bandyti suvokti veikiančias nematomas jėgas, vadinamo magiškuoju mąstymu.

Tačiau tikintieji Žemės plokštumu iš šio paveikslo išsiskiria. Dauguma sąmokslo teoretikų tiki įvairiomis kraštutinėmis teorijomis, net tomis, kurios viena kitai prieštarauja. Tačiau Plokščios Žemės draugijos nariai laikosi tik kitos Žemės formos sampratos. „Jei jie būtų kaip kiti sąmokslo teoretikai, jie turėtų demonstruoti daugiau magiškojo mąstymo požymių, tokių kaip tikėjimas NSO, vaiduokliais, Velniu ar kitom nematomomis jėgomis. Neatrodo, kad tai jiems būdinga, priešingai nei daugeliui amerikiečių, kurie tiki sąmokslo teorijomis“, – tvirtino E. Oliveris. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis