Tiksli jų priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad tokie sprogimai įvyksta susidūrus dviems neutroninėms žvaigždėms. Neutroninės žvaigždės - tai masyvūs, maždaug Saulės masės žvaigždžių, branduoliai, susispaudę į keliolikos kilometrų dydžio rutulį. Susiliejus neutroninėms žvaigždėms, įvyksta toks galingas sprogimas, kad jis gali būti užfiksuotas visoje Visatoje.
Jei toks sprogimas įvyktų kiek arčiau, ne kaimyninėje, bet mūsų galaktikoje, jis galėtų sukelti masinį gyvybės išnykimą Žemėje. Visa laimė, kad tai yra pakankamai retas reiškinys.
Deja, šį kartą astronomams kiek nepasisekė. Observatorija, kurioje būtų galima užfiksuoti šio sprogimo sukeltas gravitacines bangas, kurias numatė Einšteino reliatyvumo teorija, tačiau kurių kol kas nepavyko tiesiogiai užregistruoti, LIGO (angl. Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory, Lazerinės interferometrijos gravitacijos bangų observatorija) šiuo metu yra atnaujinamas ir neveikia. O gaila, tai galėjo būti Nobelio premijos vertas atradimas.
Šiuo metu visame pasaulyje teleskopai yra nukreipiami į Andromedos galaktiką, norint kuo daugiau sužinoti apie šį itin retą įvykį, nutikusį už 2,5 milijono šviesmečių.
Žemiau pateiktame vaizdo siužete galite pasižiūrėti dviejų neutroninių žvaigždžių susiliejimą ir sprogimą:
