Lietuva antrojo oficialaus vienaragio laukė beveik trejus metus. Ketvirtadienį, iš investuotojų pritraukęs 100 mln. JAV dolerių juo tapo startuolis „Nord Security“.
Bendrovė plėtoja Lietuvoje ir užsienio šalyse gerai žinomą VPN (virtual private network, liet. virtualaus privataus tinklo) paslaugą „NordVPN“ ir vietos specialistų jau keletą metų vadinta neoficialiu vienaragiu.
Vienaragiais laikomi technologijų startuoliai, kurių vertė siekia bent 1 mlrd. JAV dolerių. Terminas anksčiau vartotas pabrėžti tokių kompanijų retumą, bet, atsirandant vis daugiau vertingų įmonių, kiek prarado pirminę savo prasmę.
Tačiau, kaip rodo kitų Lietuvos technologijų startuolių pavyzdžiai, pasiekti tokį statusą nėra lengva. Iki šiol mūsų šalyje tebuvo vienas vienaragis – 2019 m. juo tapo prekybos drabužiais platforma „Vinted“.
Kita vertus, kai kurie dideli startuoliai ilgą laiką plėtrą vysto iš savų lėšų – taip nutiko ir su „Nord Security“. Todėl ji ilgai buvo vadinama neoficialiu vienaragiu.
Naujomis galimybėmis šiandien besidžiaugiančių „Nord Security“ istorija prasidėjo nuo pagrindinės įmonės „Tesonet“, kurią dar 2008 m. įkūrė IT srityje dirbę draugai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas.
Nuo įmonės įkūrimo pradžios jie rinkai pasiūlė 34 produktus, tačiau nė vienas nesulaukė didesnės sėkmės. Galiausiai tai kompensavo 35-asis – „NordVPN“. Šis prekės ženklas jau keletą metų laikomas vienu pagrindinių sparčiai augančio pasaulinio VPN sektoriaus lyderių.
Tad, kas tas naujasis vienaragis „Nord Security“ ir kuo ypatingas jo pirmtako „Tesonet“ įkūrėjų duetas?
Supažindino ankstyvasis internetas
„Tesonet“ pavadinimo pirmoji dalis yra sudėliota iš įkūrėjų – Tomo Okmano ir Eimanto Sabaliausko – pirmųjų vardų ir pavardžių raidžių.
Vilniuje gimęs ir užaugęs T.Okmanas 2011 m. baigė istorijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, vėliau Mykolo Romerio universitete – skaitmeninio verslo vadybą.
Vis dėlto tikroji jo aistra nuo mažens buvo kompiuteriai ir programinė įranga. Susidomėjimas jais atsirado dar mokyklos laikais, kai namuose atsirado pirmasis kompiuteris.
Kaip 15min pasakojo T.Okmano tėvas, žurnalistas Jonas Okmanas, kompiuteris namuose atsirado pakankamai anksti, apie dešimtojo dešimtmečio vidurį. Pašnekovas pasakojo, kad už internetą per mėnesį tuo metu reikėdavo mokėti apie 300 litų, o tinkle vis daugiau laiko praleisdavo ne jis, o sūnus.
„Nusipirkau kompiuterį sau, kadangi esu žurnalistas. Reikėjo rašyti, maniau, rašysiu namuose, bus ramiau. Bet greitai buvau nuo to kompiuterio nustumtas“, – prisimena J.Okmanas.
Su E.Sabaliausku T.Okmanas irgi susipažino susirašinėdamas tuo metu itin populiariuose internetiniuose IRC pokalbių kanaluose. Abu tuo metu mokėsi mokykloje – T.Okmanas Vilniuje, o E.Sabaliauskas – Jurbarke, ir gyvai nesusitiko dar bent kelerius metus.
J.Okmanas prisimena, kad „Tesonet“ oficialiai buvo užregistruota šeimos bute Fabijoniškėse, pas notarą jaunieji verslininkai ėjo su T.Okmano motina.
Tačiau tai buvo bene paskutinis kartas, kai verslininkams prireikė tėvų pagalbos, sako vyresnysis Okmanas. Jauni vyrai buvo savarankiški, neblogai užsidirbdavo ir vis galvodavo apie naujus projektus.
Nors neakivaizdiniu būdu studijavo istoriją, darbuotis IT srityje T.Okmanas pradėjo dar studijų metais. Po to, kai aptiko ir pranešė klaidą vienos iš didžiausių to metų IT įmonių „Penkių kontinentai“ serveriuose, šie pateikė jam darbo pasiūlymą. Iš pradžių būsimo vienaragio įkūrėjui teko tiesti interneto kabelius klientams, taisyti kompiuterius, tačiau netrukus pakilo iki aukštų IT specialisto pareigų.
Šioje įmonėje T.Okmanas praleido daugiau nei 9 metus, vadybos patirties sėmėsi iš įmonės vadovo Idrako Dadašovo. Galiausiai pasitraukęs iš IT specialisto pareigų, jis visiškai susitelkė į dar 2008 m. įkurtą „Tesonet“ ir perspektyviai atrodžiusį jos vystomą „NordVPN“ projektą.
Tuo tarpu iš Jurbarko kilęs, keleriais metais už T.Okmaną vyresnis E.Sabaliauskas, prieš įsiliedamas į savo įkurtos „Tesonet“ veiklą, dirbo kiek mažiau žinomose Lietuvos IT įmonėse. Štai nuo 2008 m. jis dirbo reklamos paslaugų įmonėje „AdClick“, kuriai spėjo metus pavadovauti, vėliau buvo vienas „Adtarget.me“ įkūrėjų. Be šių veiklų, užsiėmė ir kitais IT projektais, kurių svarbiausiu, be abejo, tapo „Tesonet“.
E.Sabaliauskas 2006 m. baigė informatikos bakalauro studijas Vilniaus universitete.
Pradėjo nuo 17 kv. m ir dviejų žmonių
Nors pati „Tesonet“ bendrovė „vienam projektui“ įkurta dar 2008 m., tačiau platesnė veikla pradėta vykdyti nuo 2013 m.
Kaip rašoma bendrovės tinklalapyje, pirmasis „Tesonet“ biuras užėmė vos 17 kvadratinių metrų, o papildomi darbuotojai prie kompanijos prisijungė tik 2013 m., jais tapo geri dueto pažįstami. Į veiklą įsiliejo ir įkūrėjų žmonos. Tuo metu „Tesonet“ akceleratoriuje buvo sukurtas ir sėkmę atnešęs „NordVPN“ produktas.
Tiesa, jam reikėjo laiko įsibėgėti, todėl pagrindines pajamas kurį laiką generavo kitas projektas, viešųjų duomenų rinkimo internete paslaugas verslui teikianti „Oxylabs“, sėkmingai dirbanti iki šių dienų.
Jau 2017 m. sparčiai augusi bendrovė buvo pakeitusi aštuonis biurus ir įdarbinusi daugiau nei 550 darbuotojų. Šiandien pagrindiniais programavimo darbais užsiimančioje „IT 360“ dirba daugiau nei 1 tūkst. žmonių, o iš viso grupės įmonės įdarbinusios apie 2 tūkst. žmonių. Jei pridėtume tų startuolių, į kuriuos įmonių grupė investavo reikšmingas lėšas, darbuotojus, bendras skaičius lengvai galėtų prasiplėsti 2 tūkst. žmonių, teigia verslininkai.
Iki šiol bendrovė augo iš nuosavų lėšų, todėl startuolių bendruomenėje „Nord Security“ neoficialiu vienaragiu vadinta jau kelerius metus.
„Matėme pagal jų augimo tempus ir kitus parametrus, pagaliau tai oficialiai įteisinta“, – ketvirtadienį, po naujų investicijų paskelbimo tvirtino 15min kalbintas „Vinted“ vykdomasis direktorius, „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas Mantas Mikuckas.
Jam antrino ir Roberta Rudokienė, „Startup Lithuania“ direktorė, dar prieš porą metų žiniasklaidoje įvardijusi, kad būtent „Tesonet“ įmonės yra realiausios kandidatės tapti antruoju šalies vienaragiu.
„Stebėdami neįprastą kompanijos augimą, kiek ji pastaraisiais metais augo į kitas šalis, kokiu spartumu vyko samda, darbuotojų skaičius kiek augo, neoficialiu vienaragiu mes juos visą laiką vadinome, trūko tik oficialaus įvertinimo“, – 15min kalbėjo R.Rudokienė.
Vis dėlto iki sėkmės „Tesonet“ išbandė nemažai kitų krypčių, tokių kaip skaitmeninė reklama ar kompiuteriniai žaidimai. Vienas įmonės kurtas kompiuterinis žaidimas, pavadintas „Wizardia“, netgi buvo sudominęs pasaulinę vaizdo žaidimų gigantę „Electronic Arts“ (EA). Vis dėlto po ilgo darbo ir produkto plėtojimo, testavimo Kanadoje ir Australijoje, žaidimo buvo atsisakyta.
„Išmokome šias pamokas sunkiuoju keliu. Privalai atpažinti, ar kas nors pajuda per 3-6 mėnesius, jeigu ne – mesti ir imtis kito projekto. Supratome, kad negalime plėtoti vieno projekto 1,5 metų“, – 2019 m. startuolių konferencijoje „Startup Fair. Change 2019“ apie įgytą patirtį kalbėjo T.Okmanas.
VPN – ypatinga ir nevienareikšmiška veikla
Pašaliniam stebėtojui gali pasirodyti, kad „NordVPN“ produktas atsirado tarsi iš niekur, nors prie jo dirbę specialistai sakytų kitaip. Tačiau sąsajos su Lietuva iš tiesų išryškėjo ne iškart.
Pats T.Okmanas, kuris iki šiol yra viešumoje labiau matomas nei jo kolega E.Sabaliauskas, visuomenėje šiek tiek buvo žinomas ir anksčiau. Pavyzdžiui, kaip „Penkių kontinentų“ IT specialistas jis žiniasklaidoje ir renginiuose kartais vis dalydavosi aktualiais patarimais IT tematika.
Tačiau po to, kai baigė karjeros etapą „Penkių kontinentų“ grupėje ir visiškai pasinėrė į „Tesonet“ veiklą, apie jį kurį laiką viešojoje erdvėje nebuvo daug girdėti.
„Tesonet“ vardas garsiau vėl pradėjo skambėti apie 2018–2019 m.
Tačiau per tą laiką dar ryškiau pradėjo šmėžuoti įmonės prekės ženklas – „NordVPN“. Bendrovė nemažai lėšų skyrė ne tik produkto plėtojimui, bet ir reklamai. Ji netruko tapti įvairių influencerių ir kito vartotojų kuriamo turinio internete rėmėja.
Ne vienas skaitytojas greičiausiai pirmą kartą „NordVPN“ vardą būtent ir išgirdo žiūrėdamas mėgstamų turinio kūrėjų „Youtube“ įrašus ar stebėdamas turinį srauto transliacijų platformose.
Tiesa, ne tik lietuviai, tačiau ir kitų šalių „NordVPN“ vartotojai ilgą laiką nežinojo, kad šis produktas kuriamas Lietuvos kompanijos. Tam buvo priežasčių.
VPN paslaugos, kaip verslas, yra gana savotiškas. Šis įrankis padidina naršymo internete saugumą ir vartotojo nesusekamumą, todėl jį naudoja tiek savo privatumu ir saugumu besirūpinantys vartotojai demokratinėse šalyse, tiek nevyriausybinės organizacijos, žurnalistai ir kiti gyventojai autoritarinėse šalyse. Savaime aišku, ne tik jie – jis lygiai taip pat prieinamas ir savo virtualią veiklą norintiems paslėpti nusikaltėliams. Taip pat VPN gali padėti apeiti įvairius geolokacinius ribojimus, nes leidžia virtualiai pakeisti savo buvimo vietą.
Privalai atpažinti, ar kas nors pajuda per 3-6 mėnesius, jeigu ne – mesti ir imtis kito projekto. Supratome, kad negalime plėtoti vieno projekto 1,5 metų
Trumpai tariant, VPN – ne pats mėgstamiausias IT sprendimas tiems, kas tiki ir palaiko idėją, kad valdžia turi turėti prieigą prie asmens duomenų. Tačiau VPN vartotojai vadovaujasi priešinga logika, jog naršymas internete yra kiekvieno privatus reikalas.
2013 m. sukurtas „NordVPN“ prekės ženklas buvo įregistruotas Panamoje ir iki šių dienų „NordVPN“ naudotojo taisyklėse nurodoma, kad formaliai jų vartotojui paslaugas teikia Panamos įmonė „nordvpn s.a.“.
2020 m. pradžioje kai kurias redakcijas ir institucijas pasiekė anoniminis laiškas, dėl galimų mokestinių spekuliacijų. Apie tai rašė 15min.
Kaltinimus, kad Panama pasirinkta dėl mokesčių, „Tesonet“ duetas neigė. Nors Panama ir nemažai kitų Karibų jūros salų yra gerai žinomos kaip mokesčių slėpimo rojus, T.Okmanas 15min argumentavo, kad ši šalis pasirinkta dėl kito savo statuso.
VPN vartotojai su Panamos vardu esą turėtų sieti nepriklausomybę ir duomenų saugumą. Tuo tarpu pajamos iš „NordVPN“ paslaugų, bent jau iki 2021 m. kovo, būdavo surenkamos iš kelių įvairiuose regionuose įkurtų įmonių ir galiausiai apskaitomos Nyderlanduose, tikino verslininkai.
Bendrovė 15min nepatikslino, kokiu būdu ir kurioje šalyje pajamos iš „NordVPN“ produkto apskaitomos šiandien.
Panama nepriklauso vadinamiesiems „5 akių“, „9 akių“ „14 akių“ aljansams – šie aljansai sudaryti iš Vakarų šalių, kurios gali lengviau keistis informacija siekiant apsisaugoti nuo terorizmo ir kitų nusikaltimų. Lietuva šiems aljansams taip pat nepriklauso, tačiau 2020 m. pabaigoje, bendraudami su „Verslo žinių“ žurnalistu, įmonės įkūrėjai tokį sprendimą aiškino tuo, kad Lietuvoje tuo metu dar nebuvo aiškus VPN paslaugų reglamentavimas.
„Ruošdamiesi įkurti įmonę neturėjome resursų, leidžiančių įsigilinti į skirtingų jurisdikcijų reguliavimą, o vėliau augdami nusprendėme nieko nebekeisti. Panamos jurisdikcija yra svarbi mūsų vartotojams“, – 2021 m. vasarį 15min teigė T.Okmanas.
Tai nėra naujiena tarp VPN tiekėjų – pavyzdžiui, pagrindinis lietuvių bendrovės konkurentas „ExpressVPN“ yra registruotas Didžiosios Britanijos Mergelių salose. Viena iš dviejų jurisdikcijų, kurios reguliuoja lietuviškojo „Surfshark“ veiklą, irgi yra Mergelių salos, kita – Nyderlandai.
Kelias į didesnį skaidrumą
2020 m. T.Okmanas, kaip įmonės „360 IT“ vadovas „Verslo žinių“ apdovanojimuose buvo išrinktas „Metų CEO“. Tai – didžiausia grupės įmonė, daugiausia atsakinga už IT sprendimų plėtojimą. Apie „NordVPN“ šiems apdovanojimams skirtuose straipsniuose neužsiminta nė žodžiu.
Netrukus T.Okmano vardas ir „Nord VPN“ pavadinimas šalia vienas kito pradėjo šmėžuoti kur kas dažniau, įkūrėjai pradėjo duoti bendrus interviu. Verslininkai 15min yra pasakoję, kad tai lėmė sąmoningas jų apsisprendimas.
2021 m. T.Okmano vardas visuomenėje nuskambėjo kitame kontekste, tačiau technologijomis nesidomintiems gyventojams jis „prisistatė“ bene garsiausiai.
Tų metų pradžioje buvo pranešta, kad T.Okmanas galėtų tapti Kauno krepšinio klubo „Žalgiris“ dalininku. 15min žurnalistų šaltiniai kalbėjo, kad jis galvoja įsigyti 25 proc. krepšinio klubo akcijų. Vis dėlto pats verslininkas vėliau užsiminė, kad mąstė ir kalbėjo tiesiog apie kokias nors bendradarbiavimo formas.
2019 m. tarp „Žalgirio“ ir „Tesonet“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis galiausiai davė vaisių – šių metų kovo mėnesį paskelbė kartu kuriantys sporto ir technologijų startuolį „Žalgiris Ventures“.
Su laiku „Tesonet“ duetas pasauliui atskleidė ir daugiau detalių apie savo verslus.
Ruošdamiesi įkurti įmonę neturėjome resursų, leidžiančių įsigilinti į skirtingų jurisdikcijų reguliavimą, o vėliau augdami nusprendėme nieko nebekeisti. Panamos jurisdikcija yra svarbi mūsų vartotojams
Nors Lietuvoje, tarp IT sektoriuje besisukančių darbuotojų, nebūdavo didelė paslaptis, kad „Surfshark“ ir „NordVPN“ yra siejami glaudaus ryšio, nemaža dalis šalies ir užsienio vartotojų šiuos du sėkmingus VPN prekės ženklus laikė nuožmiais konkurentais.
Šią žiemą nuskambėjusios naujienos, kad bendrovės vis dėlto susijusios – „Surfshark“ yra išauginta „Tesonet“ verslo akseleratoriuje – pasirodė ir užsienio žiniasklaidoje. Straipsniuose, be kitų aspektų, kalbėta ir apie rinkos konsolidavimą, konkurencijos mažėjimą ir netgi „interesų konfliktą“. „Nord Security“ atstovai tuomet pabrėžė, kad abi įmonės po susijungimo dalinsis tik techninėmis žiniomis, tačiau kitais atžvilgiais toliau funkcionuos kaip atskiros bendrovės.
Konsolidacija nėra naujiena VPN sektoriuje – kiti populiarūs VPN produktai ir didieji „Nord Security“ konkurentai „ExpressVPN“, „CyberGhost“, „Private Internet Access“ ir „ZenMate“ taip pat priklauso vienai kompanijai „Kape Technologies“.
Tikslas – tapti viena iš kibernetinio saugumo lyderių
Aplink greitai augančią bendrovę nuolat sukosi įvairių gandų, pavyzdžiui, kad ji taps pirmuoju Lietuvos technologiniu startuoliu, kuris eis į akcijų biržą. Spekuliacijos atsinaujino šiais metais, kai „Nord Security“ prisijungė „Surfshark“. Pastariosios įkūrėjas Vytautas Kaziukonis teigė, kad bendrovė turi ambiciją nukeliauti iki pirminio viešo platinimo (angl. IPO), tokių pasvarstymų būta ir apie susijungimą rašiusioje užsienio spaudoje.
Vis dėlto 15min ketvirtadienį paklaustas apie tokią galimybę T.Okmanas sakė, kad tai savaime nėra tikslas.
„Turime labai daug ir didelių ambicijų ir norime tikrai sukurti kitos kartos internetą. Darysime viską, kad tai įvyktų. Jei IPO mums padės pasiekti mūsų misiją, jį darysime, jeigu ne, nedarysime. Kol kas mes tikrai neplanavome ir nesvarstėme daryti IPO prieš šį kapitalo pritraukimą“, – sakė T.Okmanas.
Reaguodamas į tai, kad „Tesonet“ ir jai priklausančios įmonės vis dėlto nuolat yra įvardijamos kaip kandidatės platinti akcijas biržoje, verslininkas teigė, kad tai nebent yra ateities galimybė.
„IPO nėra tikslas ar rezultatas. Tai lygiai tas pats kaip kapitalo pritraukimas – ar tai privatus, ar tai IPO, nėra svarbu, mes į tai nesiorientuojame. Šiuo metu kapitalo turime“, – kalbėjo verslininkas.
Kadangi bendrovė yra privati kompanija, visos šiems dviem verslininkams priklausančių įmonių Lietuvoje ir užsienyje pajamos ir kiti finansai neatskleidžiami. Daugiau prieinamų duomenų gali rasti apie lietuviškąsias.
T.Okmano ir E.Sabaliausko skaitmeninio verslo imperija per tą laiką plėtėsi ir skaidėsi. Pavyzdžiui, 2018 m. „Tesonet“ išsiskaidė į penkias įmones: pagrindine liko „TESO LT“, įkurtos UAB „code200“, UAB „oxysales“, UAB „metacluster“ ir UAB „coretech“. Visos jos vykdo veiklą ir šiandien.
Nors „NordVPN“ produktas vystomas nuo 2013 m. ir priklauso „Nord Security“ kuriamų produktų portfeliui, taip pavadinta įmonė Lietuvoje įkurta tik 2020 m. Šių metų pradžioje UAB „Nord Security“ pakeitė pavadinimą į „Tesonet Global“.
„Tesonet“ priklauso ir įmonės užsienio šalyse, ji yra investavusi į ne vieną startuolį.
Didžiausia darbuotojų skaičiumi „Tesonet“ priklausanti Lietuvoje išlieka 2016 m. įkurta „360 IT“. Ji 2021 m. į VMI sąskaitą sumokėjo daugiau nei 3,3 mln. eurų mokesčių ir pagal šį aspektą buvo 412 didžiausias šalies mokesčių mokėtojas.
Kaip skelbiama tinklalapyje rekvizitai.lt, „360 IT“ pardavimo pajamos pernai siekė apie 36,4 mln. eurų, grynieji nuostoliai – 12 mln. eurų. Tuo tarpu „TESO LT“, nors pasižymėjo kuklesnėmis pajamomis, 2020 m. skaičiavo beveik 2 mln. eurų pelną. 115 žmonių šiandien įdarbinanti „oxysales“ taip pat buvo pelninga.
Visi įmonių grupės pajamos paskirstomos tarp jos įmonių, siekiant strateginių tikslų. Kaip dar 2021 m. žiemą 15min komentavo T.Okmanas, grupė 2020 m. nemokėjo pelno mokesčių, nes uždirbtus pinigus investuodavo į tolesnę plėtrą.
Tokia strategija iki šiol leido augti be išorinių finansavimo šaltinių. Kaip skelbta, ketvirtadienį pritrauktas 100 mln. JAV dolerių finansavimas buvo pirmoji išorinė investicija į bendrovę.
Skelbiama, kad šios lėšos bus panaudotos „Nord Security“ produktų ir įmonių veiklos sritims plėsti bei „Surfshark“ vartotojų skaičiaus augimui spartinti.
Kompanija skelbia, kad „NordVPN“ šiandien turi 15 mln. vartotojų, tačiau tai yra registruotų vartotojų skaičius, dalis jų yra neaktyvūs.
Tai, kad T.Okmano ir E.Sabaliausko įmonė gali augti kartais, prognozuoja ir startuolių industrijos ekspertai.
Savo jėgomis pasiekė vienaragį, o dabar bendromis jėgomis su investuotojais pasieks 10 kartų tiek ir daugiau
Kaip 15min sakė asociacijos „Vienaragiai LT“ valdybos pirmininkas M.Mikuckas, įmonė jau šiandien verta daugiau nei skelbtų 1,6 mlrd. JAV dolerių.
„Aš manau, kad jie yra verti gerokai daugiau ir tą įrodys. Puiki investicija investuotojams, puikus rezultatas jiems patiems, bet manau, kad tai pradinė stotelė – jie pradeda savo kelionę daug sudėtingesnių dalykų link“, – sakė M.Mikuckas.
„Manau, kad ambicija yra ne vienaragis, o decacornas (vienaragis, vertas 10 mlrd. JAV dolerių). Tai labai normalus žingsnis – savo jėgomis pasiekė vienaragį, o dabar bendromis jėgomis su investuotojais pasieks 10 kartų tiek ir daugiau“, – tvirtino M.Mikuckas ir pridūrė, kad tikėtina, jog įmonė kažkada bus listinguojama ir „rimtoje vertybinių popierių biržoje“.
Skirtingais vertinimais pasaulinė VPN produktų rinka šiais metais gali būti verta apie 40 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad šis sektorius tik augs – VPN naudoja ne tik privatūs vartotojai, bet ir verslai ar viešosios įstaigos.
