„Prieš tris dešimtmečius visa kompiuterinė technika ir jos priedai, tokie kaip klaviatūra, pelė, spausdintuvas ar ausinės su mikrofonu, buvo sujungti laidais. Maža to, kai kurie laidai buvo gana gremėzdiški. Ir jei elektros ilgintuvo laidą primenantis kabelis, jungiantis kompiuterį su klaviatūra ar spausdintuvu, didesnių nepatogumų nesukeldavo, tai ausines su tokiu laidu dėvėti buvo ne itin patogu“, – pranešime spaudai sako „Telia“ įrangos ekspertas Simonas Tilindis.
Pirmieji tikslai – kuklūs
Būtent ausinės su mikrofonu, paprasčiau sakant, laisvų rankų įranga, ir tapo akstinu sukurti trumpo nuotolio radijo technologiją, kuri leistų be laidų sujungti kompiuterį ir ausines. Tiesa, 1989-ųjų gegužę bendrovėje „Ericsson“ gimusi idėja kūnu virto tik po dešimtmečio – pirmasis vartotojams skirtas „Bluetooth“ prietaisas, laisvų rankų įranga, buvo pristatytas 1999 m.
Dar kuriant šią technologiją imta žvalgytis į platesnius horizontus, vienas jų – belaidžiu būdu sujungti kompiuterius su telefonais. Tokią viziją „Ericsson“ puoselėjo kartu su IBM, vėliau prie jų prisijungė „Nokia“, „Toshiba“ ir „Intel“. Tam, kad standartas įsitvirtintų, buvo nuspręsta jį atverti visiems rinkos žaidėjams, o visais technologijos plėtros reikalais rūpinosi 1998-aisiais įsteigta organizacija „Bluetooth Special Interest Group“ (SIG).
Atskiro paminėjimo verta „Bluetooth“ pavadinimo istorija. Šiandien daugeliui puikiai žinomą vardą ir atpažįstamą logotipą pasiūlė „Intel“ mobiliųjų prietaisų inžinierius Jimas Kardachas. Tuo metu jis skaitė knygą apie vikingus ir vyro dėmesį patraukė Danijos karalius Haraldas Melyndantis (skand. Blatand, angl. Bluetooth), kuris savo valdymo laikotarpiu suvienijo Daniją ir Norvegiją. Karaliaus pasiekimuose ir kuriamoje technologijoje J.Kardachas įžvelgė paralelę: Mėlyndantis suvienijo dvi valstybes, o „Bluetooth“ technologija sujungs kompiuterius ir telefonus.
„Bluetooth“ logotipas atrodo kaip stilizuota B raidė, tačiau iš tiesų tai yra sujungtos karaliaus inicialų skandinaviškos runos – ᚼ (H) ir ᛒ (B).
Žvilgsnis į ateitį
XXI amžiaus pradžioje pasipylė „Bluetooth“ įrenginių derlius: buvo pristatytas pirmasis šią technologiją palaikantis mobilusis „Sony Ericsson T36“ (kurį netrukus pakeitė atnaujintas T39 modelis), kompiuterio pelė, USB raktas kitiems įrenginiams prijungti ir įvairūs kiti prietaisai. Paraleliai vystytas ir „Bluetooth“ standartas: jei „Bluetooth 1.0“ versija palaikė santykinai nedidelį duomenų perdavimo greitį (0,7 Mb/s) ir atstumą (apie 10 metrų), tai 2004-aisiais išleista „Bluetooth 2.0“ versija jau galėjo išvystyti 3 Mb/s spartą iki 30 metrų atstumu.
Svarbi naujovė, kurią kartu su „Bluetooth 4.0“ versija 2011 m. pristatė kūrėjai, buvo „Bluetooth Low Energy“ technologija. „Ji išskirtinė tuo, kad naudoja ypač mažai energijos, o tai leido integruoti „Bluetooth“ į dar mažesnius prietaisus, tokius kaip išmanieji laikrodžiai, pulso matavimo aparatai, pramoniniai stebėjimo sensoriai“, – pastebi S.Tilindis. Naujausia „Bluetooth 5“ versija, pristatyta 2017 m., gali dar daugiau: išaugo prijungiamų prietaisų skaičius, padidintas duomenų persiuntimo greitis ir maksimalus veikimo atstumas.
„Bluetooth“ standartą SIG organizacija vysto iki šiol, tik narių turi ne penkis, o daugiau nei 30 tūkstančių – tiek bendrovių naudoja „Bluetooth“ savo įrenginiuose. Vien 2019 metais buvo pagaminta apie 4,2 mlrd. „Bluetooth“ palaikančių įrenginių, ir šis skaičius kasmet tik auga. Tai ne tik belaidės ausinės, kolonėlės, įvairi kompiuterinė technika, bet net tokie daiktai, kaip dantų šepetėliai, termometrai, vaikų žaislai ar šiukšliadėžės.
Taigi „Bluetooth“ pavyko sujungti kur kas daugiau nei buvo tikėtasi iš pradžių ir panašu, kad ši technologija iš mūsų akiračio dar ilgai nesitrauks.