1880 m. žurnale „Nature“ H.Fauldas išspausdino publikaciją, kurioje dalijosi įžvalgomis, kaip pirštų atspaudai galėtų padėti gaudant nusikaltėlius ir kaip jų pirštų atspaudus būtų galima atpažinti panaudojus rašalą.
Grįžęs į Europą, H.Fauldas ne vienus metus bandė įtikinti policijos pareigūnus pasitelkti pirštų atspaudų atpažinimo metodą kriminalistikoje, bet visi mėginimai buvo nesėkmingi – niekas šio pasiūlymo nevertino rimtai. H.Fauldas mirė taip ir nesulaukęs pripažinimo.
Tačiau jo bičiulis, žymusis gamtininkas Charlesas Darwinas paskatino savo pusbrolį Francisą Galtoną ir toliau tyrinėti šią temą. Kur kas nuoseklesnė ir svariais įrodymais paremta F.Galtono studija galų gale įtikino kriminalistus, kad pirštų atspaudai gali praversti ieškant įstatymo pažeidėjų.