Prieš dešimt metų tik apie 5 proc. žmonių, sergančių išplitusia melanoma, išgyveno penkerius metus. Dabar beveik pusė jų išgyvena tiek laiko.
Vakcinų nuo vėžio mRNA bandymais siekiama dar labiau padidinti šį skaičių. Jei vakcinos bus veiksmingos (o tai paaiškės ne anksčiau kaip po metų ar dvejų), jos galėtų būti įtrauktos į imuninės terapijos priemonių, skirtų priversti organizmą kovoti su savo paties navikais, arsenalą.
Mes jaučiamės gana gerai įtraukdami pacientus į šiuos tyrimus ir tikimės, kad galiausiai jie pagerins rezultatus“, - portalui „USA TODAY“ sakė Masačusetso ligoninės Bostone melanomos ekspertas daktaras Ryanas Sullivanas.
„Tai, be abejo, nėra atsakymas, - teigė jis, - tačiau tikiuosi, kad tai bus atsakymo dalis.“
Vakcinos nuo vėžio
„Moderna“, taikydama panašų procesą kaip ir kitos bendrovės, paėmė ląsteles iš naviko. Kompiuteris analizavo ląsteles, ieškodamas mažų skirtumų nuo normalių ląstelių, kuriuos galėtų panaudoti kaip taikinius.
Tuomet bendrovė nustatė mutacijas, dėl kurių baltymo variantai aptinkami tik vėžinėse ląstelėse ir sukūrė vieną mRNA, kuri paskatina organizmą gaminti šiuos baltymus, kaip ir COVID-19 vakcinos skatina viruso paviršiuje esančio baltymo smaigalio gamybą. Šių baltymų fragmentų buvimas paskatina imuninę sistemą atakuoti viską, kas turi tą baltymą.
Dr. Özlem Türeci, viena iš „BioNTech“ įkūrėjų ir vyriausioji medicinos direktorė, sakė, kad mRNA technologijos „ideali aplinka“ yra užkirsti kelią vėžio recidyvams. Kai navikas iš esmės pašalinamas operacijos metu, vakcina gali padėti sukurti naujus imuninius karius, vadinamus T ląstelėmis.
„T ląstelės bus gausesnės už vėžines ląsteles ir galės jas kontroliuoti“, - komentavo daktarė. Be to, gydymas netrukus po operacijos gali neleisti navikui įveikti organizmo imuninės apsaugos, sakė ji.
Personalizuotas gydymas
Kompiuterinis algoritmas analizuoja vėžio ląstelėms būdingas mutacijas, ieškodamas tokių, kurios skatina T ląstelių gamybą, sakė Melissa J. Moore, „Moderna“ platformos tyrimų vyriausioji mokslo darbuotoja. Pasak jos, iki šiol „Moderna“, bendradarbiaudama su partnere „Merck“, šias personalizuotas vakcinas išbandė su maždaug 100 pacientų.
Galiausiai jie siekia, kad personalizuota mRNA vakcina būtų sukurta maždaug per 45 dienas po paciento vėžio operacijos, jam sveikstant.
Mutavusios vėžio ląstelės savo paviršiuje turi baltymų, į kuriuos gali būti nukreipta mRNA vakcina. Jei navikas turi, tarkime, penkias įprastas mutacijas, pacientas galėtų gauti penkių tokių vakcinų derinį.
Penktadienį „BioNTech“ paskelbė pradedanti naują šio metodo tyrimą, kurį atlieka su 120 melanoma sergančių pacientų Europoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir JAV. Naujasis gydymas, skiriamas kartu su „Regeneron“ antikūnais, nukreiptas į keturis su naviku susijusius antigenus. Daugiau nei 90 proc. melanomos navikų turi bent vieną iš šių keturių antigenų.
Apie kainą negalvojama
Ekspertai sako, kad dar reikia įrodyti, ar mRNA vakcinos gali padėti laimėti kovą su vėžiu, o jei taip, tai kuris metodas kokiems pacientams bus geresnis.
Federalinės vyriausybės sąraše yra 29 tyrimai, kuriuose tiriamos arba netrukus bus tiriamos mRNA vakcinos nuo vėžio.
Kadangi šie gydymo būdai vis dar eksperimentiniai, kol kas nekalbama apie tai, kiek jie kainuos. Pacientai už dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose nemoka.
Türeci pažymėjo, kad šis tyrimas yra ankstyvoje stadijoje, ir tokios detalės, kaip tai, kaip dažnai žmogui reikėtų skirti dozę, dar nėra nustatytos.
COVID-19 pažanga
Patirtis su COVID-19 padidino mRNA gamybą iki tokio lygio, kuris dar prieš dešimtmetį būtų atrodęs neįtikėtinas.
Dėka pandemijos mRNA visame pasaulyje tapo beveik buitiniu terminu. Taip įrodyta, kad ši technologija gali būti veiksminga ir pagaminama labai greitai dideliu mastu.
