Kalbų mokymasis turi aibę sąsajų su kūno dalimis, esančiomis ne smegenyse. Greičiausiai todėl, kad šie judesiai susiję su gilesniais, pasąmoningais dalykais. Mokslininkai daro išvadas, kad mokymosi procesas yra paprastesnis ir greitesnis, kai į jį įtraukiami žmogaus judesiai, rašo BBC.
Veiksmai – svarbiau nei žodžiai
Ar šios įžvalgos gali palengvinti mokymąsi ateityje?
Tam tikrais atvejais, idėja, kad mokymasis kūno pagalba gali būti efektyvesnis, neturėtų stebinti.
Kai mes vartojame veiksmažodžius, tokius kaip laižytis, spirti ar imti, medicininiai jutikliai rodo, kad tuo metu tos mūsų smegenų dalys, kurios kontroliuoja veido raumenis, kojas ir rankas, taip pat sujuda.
„Anksčiau buvo manoma, kad kuo daugiau mes mokomės, tuo lengviau galime galvoti abstrakčiai, – sako psichologas iš Edinburgo universiteto Andrew Manchesas. – Vaikai prisiriša prie fizinių objektų, kurie padeda geriau įsisavinti informaciją.“
Tradicinis mąstymas gali suponuoti, kad mokytojai turėtų padėti atpratinti vaikus nuo fizinių objektų ir gestų, tačiau realybė yra visai kitokia. Iš tiesų fizinis pasaulis niekada nepalieka mūsų mąstymo.
Kai mes vartojame veiksmažodžius, tokius kaip laižytis, spirti ar imti, medicininiai jutikliai rodo, kad tuo metu tos mūsų smegenų dalys, kurios kontroliuoja veido raumenis, kojas ir rankas, taip pat sujuda.
Ši teorija vadinama įkūnyto pažinimo (angl. embodied cognition) teorija ir teigia, jog tai, kas vyksta mūsų galvose, kyla iš mūsų veiksmų ir sąveikos su mus supančiu pasauliu.
Idėja, kad veiksmai klasėje turi daugiau įtakos mokslo rezultatams nei žodžiai, taip pat paremia ir moksliniai turimai. Colgate universitete Niujorke dirbantis Spenceris Kelly'is nustatė, kad žmonės galvodami gestikuliuoja tris kartus labiau nei įprastai ir bent jau pasąmoningame lygmenyje mes suprantame kūno kalbos komunikabilią vertę.
Jis taip pat nustatė, kad vaikai labiau mėgsta tuos mokytojus, kurie kalbėdami gestikuliuoja, norėdami pabrėžti tam tikras mintis. Be to, tyrimai rodo, kad vaikai kur kas geriau išmoksta iš tų mokytojų, kurie moko gestais.
Gestams pritaiko technologijas
Čia atsiranda vietos ir technologijoms, ypatingai augant gestų atpažinimo technologijų prietaisų pasiūlai, tokių kaip „Nintendo Wii“, „Micrososft Kinect“ papildymas „Xbox“ ir liečiamiems planšetiniams kompiuteriams.
Mokslininkai Kalifornijos Berklio universitete du „Wii“ valdymo pultelius pavertė įrankiu, kuris padeda vaikams išaiškinti lygiaverčius santykius, pavyzdžiui, suprasti, kaip dviejų augalų aukščio skirtumai keisis ateityje, jei vienas jų auga dvigubai greičiau nei kitas.
Vaikams tokius dalykus sunku suprasti. Paprašyti rankomis parodyti skirtingus augimo dažnius, vaikai pakelia vieną ranką aukščiau už kitą, tačiau vėliau abi rankas į viršų kilsteli vienodai. Berklio universiteto sukurtas įrankis jiems suteikia grįžtamąjį ryšį ir padeda išsiaškinti, kada rankų gestai teisingai suderinti. Galiausiai net ir sunkiai suprantantys studentai sugeba ryšį parodyti teisingai.
Tuo tarpu „Kinect“ jutiklis yra naudojamas tyrimuose padėti vaikams išmokti aiškiau žymėti numerius fizinėje erdvėje – labai paprastas įgūdis, tačiau ypatingai svarbus mokantis matematikos.
Dauguma žmonių žino, kaip erdvėje padėti skaičių 50 linijoje tarp 0 ir 50. Vokietijoje esančio Eberhard Karls universiteto mokslininkai nustatė, kad septynmečiai gali tiksliau padėti skaičių linijoje, jei jie linija fiziškai eina ant žemės, o jų judesiai analizuojami „Kinect“ jutiklio pagalba.
