Šią išvadą padarė Niujorko Kolumbijos universiteto Irvingo medicinos centro – viena iš ligoninių, kurią pavasarį užtvindė Covid-19 pacientai – medikų komanda, peržvelgusi savo pačių ataskaitas bei surinktas iš kitų pasaulio šalių.
Medikų teigimu, koronavirusas užpuola beveik visas pagrindines organizmo sistemas, tiesiogiai pažeisdamas organus ir sukeldamas kraujo krešulius, taip širdis praranda sveiką ritmą, inkstai nesugeba tinkamai perfiltruoti kraujo, o odą smarkiai išberia.
Koronavirusas sukelia galvos skausmus, galvos svaigimą, raumenų ir skrandžio skausmus, taip pat klasikinius kvėpavimo sutrikimų simptomus: kosulį ir padidėjusią temperatūrą.
„Gydytojai apie Covid-19 turi galvoti kaip apie daugiafunkcę ligą. Apie kraujo krešulius sergant koronavirusu yra daug naujienų, tačiau taip pat svarbu suprasti, kad nemaža dalis Covid-19 pacientų kenčia ir nuo inkstų, širdies ir smegenų pažeidimų, o gydytojai turi gydyti šias ligas kartu su kvėpavimo takų ligomis“, – tikina kardiologė Aakriti Gupta.
Panašu, kad didžiąja dalimi viruso organizmui padaroma žala yra dėl jo giminingumo labai svarbiam receptoriui, vadinamam ACE2 – tai tam tikros molekulinės durys į ląsteles.
Ląstelės, kurios gaubia kraujagysles, inkstus, kepenų kanalus, kasą, žarnyno traktą ir kvėpavimo takus, yra padengtos ACE2 receptoriais, kuriais virusas gali pasinaudoti ir taip užkrėsti ląsteles, rašė Kolumbijos komanda.
Koronaviruso infekcija, anot medikų, taip pat aktyvuoja organizmo imuninę sistemą. O dalį šio „gynybinio atsako“ sudaro uždegiminių baltymų, vadinamų citokinais, gamyba. Todėl šis uždegimas gali pažeisti ląsteles ir organus, o vadinamoji citokinų audra yra viena iš sunkių simptomų priežasčių.
„Šis virusas tikrai yra neįprastas, todėl sunku atsistebėti, kiek įtakos jis gali padaryti mūsų organizmams“, – tikina kita prie ataskaitos dirbusi kardiologė Mahesh Madhavan.
Kraujo krešulius sukelia keli skirtingi mechanizmai: tiesioginis kraujagysles apimančių ląstelių pažeidimas ir pačių kraujo krešėjimo mechanizmų sutrikimai. Tyrėjai teigia, kad dėl plaučių uždegimo sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje taip pat gali tapti padidėjusios rizikos atsirasti kraujo krešuliams priežastimi.
Atsiradę krešuliai gali sukelti insultą ar širdies priepuolį arba gali nukeliauti į plaučius ar kojas. Krešuliai taip pat užkemša inkstus ir trukdo dializės procedūroms, itin reikalingoms sunkiai sergantiems ligoniams.
Įrodyta, kad pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir užsikrėtusiems koronavirusu, yra didelė tikimybė susirgti stipria Covid-19 forma, jiems didėja ir mirties rizika.
Koronavirusas taip pat tiesiogiai veikia ir smegenis, tačiau daugiausia neurologinių pažeidimų sukelia ne pati infekcija, o gydymas nuo jos, tikina medikai.
„COVID-19 pacientai dažniausiai intubuojami dviem ar trims savaitėms, ketvirtadaliui iš jų reikia ventiliatorių 30 ar daugiau dienų.
Tai labai užsitęsusios intubacijos, tad pacientams reikia daug sedacijos. Taigi po to galimai atsirandančios haliucinacijos ar kiti neurologiniai sutrikimai veikiau yra ne viruso, o sedacijų pasekmė“, – teigė kardiologė Aakriti Gupta.
Virusas veikia imuninę sistemą, išeikvodamas T-ląsteles, kurias organizmas paprastai skiria kovai su virusinėmis infekcijomis.
„Limfopenija, susilpnėjusio ląstelių imuniteto žymeklis, yra kardinali laboratorinė išvada, apie kurią pranešta 67–90% pacientų, sergančių COVID-19“, – rašė tyrėjai.
Jų teigimu, koronavirusu sergančius pacientus reikėtų gydyti nuo visų šių išvardintų būklių.
Bet tyrėjai pateikia ir gerų žinių.
Virškinimo trakto sutrikimai sergant koronavirusu nėra labai pavojingi, o daugelis odos padarinių, tokių kaip bėrimai ir rausvos dėmės ar patinę pirštai, taip pat išnyksta pasveikus.
Tyrimo apžvalga, paskelbta žurnale „Nature Medicine“.
