Ataskaitoje „Veiksmai dėl klimato kaitos 2022 m.“ nagrinėjama pasaulinė pažanga pagal 40 svarbiausių rodiklių, siekiant iki 2030 m. perpus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Kaip rašo „The Guardian“, ekspertai tvirtina, kad situacija nėra gera nė viename sektoriuje, o veiksmų ribojant iškastinį kurą būtina imtis kuo skubiau.
Taip pat ekspertai kalba, kad reikia sparčiai mažinti miškų kirtimo mastą, šešis kartus greičiau mažinti anglies vartojimą.
Sunkiosios pramonės šakos, pavyzdžiui, cemento ir plieno, jų teigimu, nepakankamai sparčiai mažina išmetamų teršalų kiekį. Be kita ko, ekspertai tvirtina, jog reikia išlaikyti sparčią elektromobilių naudojimo plėtrą.
„Didžiausią susirūpinimą kelia gamtinių dujų naudojimas, kuris sparčiai didėja tuo metu, kai jį reikėtų mažinti ir skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą“, – sako mokslininkai.
Nerimą kelia ir kelionių lengvaisiais automobiliais mastas, mangrovių miškų nykimo tempas ir žemės ūkyje išmetamų teršalų kiekis.
Pasaulio išteklių instituto, vienos iš organizacijų, atsakingų už ataskaitos parengimą, vadovė Ani Dasgupta atkreipė dėmesį į ekstremalius orus, kurie šiais metais buvo stebimi visame pasaulyje.
„Pasaulis matė, kokius nuostolius sukelia atšilimas 1,1 laipsniu pagal Celsijų. Kovojant už žmonių ir planetos apsaugą, svarbi kiekviena laipsnio dalis. Kovoje su klimato kaita matome svarbią pažangą, tačiau vis dar nesame laimėtojai nė viename sektoriuje", – sakė jis.
Billas Hare'as, „Climate Analytics“, kuri taip pat prisidėjo rengiant ataskaitą, vadovas, perspėjo dėl pavojų, kurį sukelia gamtinių dujų naudojimas gaminant elektros energiją.
„Ypač didelį nerimą kelia tai, kad elektros energijos gamyba iš gamtinių dujų didėja, nors yra nebrangių ir sveikesnių alternatyvų. Besitęsianti krizė, kilusi dėl tokių sukrėtimų kaip pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą, labai aiškiai parodė, kad nuolatinė priklausomybė nuo iškastinio kuro ne tik kenkia klimatui, bet ir kelia rimtų rizikų saugumui ir ekonomikai“, – sakė B.Hare‘as.
Analitinių organizacijų ir labdaros fondų koalicija „Sisteminių pokyčių laboratorija“ ataskaitoje įvardijo ir kelias teigiamas tendencijas. Elektros gamyba iš saulės 2019-2021 m. išaugo beveik perpus, o 2021 m. beveik vienas iš dešimties parduodamų lengvųjų automobilių buvo varomas elektra. Tai yra dvigubai daugiau nei prieš metus.
Analizėje teigiama, kad pasaulio ekonomikai pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų reikia daug didesnių investicijų: ateinantį dešimtmetį kasmet reikės apie 460 mlrd. dolerių (458 mlrd. eurų) papildomų lėšų, be to, vyriausybės turi nustoti palankiai vertinti iškastinį kurą.
Autoriai paragino finansų institucijas nustoti remti iškastinio kuro gamybą ir daug anglies dvideginio išskiriančias pramonės šakas.
Ataskaitos išvados bus pateiktos vyriausybėms per kitą mėnesį Egipte prasidedantį 27-ąjį Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą dėl klimato kaitos.
