Mėsos pakaitalas
Šis netikėtas Aberdyno universiteto profesorės Wendy Russell siūlymas kilo iš invazinių augalų, kuriuos tenka nupurkšti herbicidais arba sudeginti, baltymų kiekio tyrimų.
Mokslininkės teigimu, dygliakrūmiaidy turi 17 proc. baltymų, o palėpščiai (krūmai su laibomis, viršūnėje ne visiškai sumedėjančiomis briaunotomis šakomis) – 21 proc. baltymų, „Todėl manome, kad šių augalų baltymai galėtų būti naudojami kaip gyvūnų maistas. Jei baltymų izoliatai bus gaminami tinkamu būdu, kad būtų saugūs, ateityje jie galėtų būti laikomi žmonių maistu“, – sakė ji.
W.Russell kalbėjo Mokslo žiniasklaidos centro renginyje apie mėsos ir pieno produktų alternatyvų nauda sveikatai ir aplinkai bei jų trūkumus, rašoma „The Guardian“.
Renginyje Maisto standartų agentūra (FSA) pristatė apklausos ataskaitą, kuri parodė, kad 60 proc. žmonių Jungtinėje Karalystėje norėtų išbandyti augalinės kilmės alternatyvas mėsai ir pienui; trečdalis norėtų išbandyti laboratorijoje užaugintą mėsą, o ketvirtadalis – valgomus vabzdžius.
Gyvulininkystė ir pašarų gamyba užima 83 proc. pasaulio žemės ūkio, tačiau iš jų gaunama tik 18 proc. baltymų. Ši veikla taip pat daro labai didelį poveikį aplinkai – skatina klimato krizę ir taršą. Tyrimai parodė, kad norint sustabdyti pasaulinį klimato atšilimą, reikia smarkiai sumažinti mėsos vartojimą turtingose šalyse.
Nuo 1950 m. iki 2000 m. pasaulio gyventojų skaičius padvigubėjo, tačiau mėsos suvartojimas išaugo penkis kartus, sakė W.Russell.
Dygliakrūmių baltymai būtų puikus tendencijos pokytis, neteršiantis aplinkos ir suteikiantis žmogaus organizmui reikiamą medžiagą.
Konsultacinės bendrovės „AT Kearney“ 2019 m. ataskaitoje prognozuojama, kad didžioji dalis mėsos, kurią žmonės valgys 2040 m., bus gaunama ne iš paskerstų gyvūnų.
