Iš mokslininko stalčiaus – į pajūrį
Tokiais moderniais išradimais valant vandenį, ne tik sprendžiamos aplinkosaugos problemos, bet įmonė gali praplėsti paslaugų asortimentą.
Mintis, kad sunkiai skaidomomis medžiagomis užterštą vandenį galima valyti ne tik mikroorganizmais, kurie teršalais minta, bet ir aktyvuota anglimi, mokslininkui ramybės nedavė daug metų, bet verslo atstovų pasitikėjimas padėjo ją įgyvendinti.
„Jei ne bendrovės „Klaipėdos nafta“ pasitikėjimas, mano tyrimų duomenys greičiausiai būtų likę stalčiuose. Jie išdrįso ir patikėjo, o mes mokslo argumentais ir atliktais bandymais sugebėjome įrodyti, kad nauja ir perspektyvi technologija gali būti naudinga“, – sakė doc. V. Račys.
Anot Račio, geroji praktika įrodo, jog verslas turėtų labiau pasitikėti Lietuvos mokslininkais, o pastarieji drąsiau siūlyti idėjas, pristatyti savo mokslinius pasiekimus gebančius daryti įtaką verslo sprendimams, procesų gerinimui ir pan.
„Dirbti su Lietuvos mokslininkais ir pasiekti kokybiškų rezultatų yra didelis visos šalies laimėjimas. Verslo ir mokslo sintezėje mokslininkams svarbu, kad jų technologijos realiai būtų bandomos, o verslui – reali nauda tam tikroje srityje ar sektoriuje pagal rinkos poreikį.“, – teigė Gediminas Vitkauskas, bendrovės „Klaipėdos nafta“ Naftos terminalo departamento direktorius.
Platesnis technologijos pritaikymas
Doc. V. Račio sukurta technologija kokybiškai ir patikimai išvalo įvairiais teršalais užterštas nuotekas, tačiau labiausiai sistema orientuota į sunkiai skaidomus produktus, pavyzdžiui, naftos. Tiesa, tiek verslininkai, tiek pats mokslininkas tikisi, kad ateityje jo išradimas sėkmingai skaidys ir kitokius teršalus.
Į Kuršių marias patenkantis vanduo po technologinio valymo dažnai būna net švaresnis nei Kuršių marių vanduo. Įrenginiai atliekantis technologinį procesą yra pakankamai galingi – vandenį nuo naftos produktų gali valyti net 160 kub. m. per val., nors šiandien įmonė išnaudoja tik pusę jų galingumo. Vandens išvalymo ciklas trunka maždaug 8 val.
Nors dar anksti kalbėti, ateityje planuojama tokiais įrengimais valyti ir kitomis medžiagomis užterštus produktus. Technologija visiškai persikelia į verslą, o verslininkai galvoja, kaip ją plačiau panaudoti ir pasiūlyti daugiau paslaugų. Šiuo metu tariamasi, kaip dirbant su KTU išradimą pritaikyti platesniam teršalų spektrui šalinti – ne tik naftos produktų, bet ir kitų organinių medžiagų. Pagrindiniai teršalai – įvairūs skiedikliai“, – aiškino mokslininkas.
Docentas pasakojo, kad pasiteisino ir naudojamos savireguliacinės sistemos pasirinkimas: „Technologija pasiteisino, naudinga ir tai, kad pasirinkome tokią savaiminę savireguliacinę sistemą, kuri nėra pasyvi ir ne tik sukaupia teršalus. Jei vandenyje yra daugiau teršalų, įrengimas veikia intensyviau ir absorbuoja daugiau, jei teršalų koncentracija mažesnė, jis gali lanksčiai reaguoti ir pakoreguoti procesą.
Puikiai veikiantis 4 talpyklų (80 kvadratinių metrų ploto ir 7 metrų aukščio) įrenginys – bendras verslo ir mokslo darbo rezultatas. Mokslininkas tikino, kad kartais sėkmingų technologijų sukurti nepavyksta dėl baimės rizikuoti. „Reikia skirti daug laiko, daug investicijų ir tai turi daryti ne tik verslininkai, bet ir mokslininkai, o galutinis rezultatas nenuspėjamas. Ta nesėkmės baimė tikrai nepadeda“, – svarstė V.Račys.
Tiltus tarp mokslo ir verslo tiesia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Daugiau informacijos apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą rasite svetainėse www.mita.lt ir www.e-mokslovartai.lt, taip pat MITA socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ paskyrose.
