Ar informacijos šaltinis – patikimas?
Melagingos naujienos plinta įvairiais kanalais, tarp jų – internetinės žiniasklaidos puslapiuose. Jei perskaitytas straipsnis pasirodo įtartinas, būtina pasidomėti, kas sukūrė skelbiamą naujieną, ar autorius žinomas, patikimas, ar išmano tą temą, ar jis – realiai egzistuojantis asmuo? Jei autorius nėra pateiktas, reikėtų įvertinti, kuo naujiena paremta – realiais faktais ar gandais? Į patikimą straipsnį bus įtraukta daugiau detalių, ekspertų citatų, apklausų duomenų, oficialios statistikos, detalių, nuoseklių ir patvirtintų įvykio vietos liudininkų pasakojimų. Be to, rašoma Britų tarybos Lietuvoje pranešime spaudai, atsargiai vertėtų vertinti ir ekspertines nuomones – kartais paaiškėja, kad jos pateiktos visai ne tos srities specialistų arba cituojami specialistai apskritai neegzistuoja, tad vertėtų patikrinti autorių, jeigu jis nėra žinomas ar girdėtas.
Melagingos naujienos dažnai gali būti skleidžiamos per netikrų naujienų svetaines, kurių kūrėjai, siekdami, kad jos atrodytų patikimos, imituoja tikrųjų tinklalapių išvaizdą. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į skaitomo puslapio žiniatinklio adresą, rašybos klaidas pavadinimuose arba į keistai skambančius plėtinius, pavyzdžiui, „.infonet“ ir „.offer“, o ne „.com“ ar „.lt“. Taigi, jei interneto svetainėje pastebimas įtartinas įrašas, kuriuo neva pasidalijo organizacija ar žmogus, reiktų įrašo informaciją patikrinti keliuose puslapiuose, socialinių tinklų anketose arba dideliuose ir patikimuose žiniasklaidos kanaluose, jog įsitikintumėte, kad įrašas tikras, o ne suklastotas.
Netikrų naujienų tikslas – sukelti stiprias emocijas
Netikros naujienos greitai plinta, kadangi jos paprastai yra kuriamos tam, kad patrauktų kuo daugiau visuomenės dėmesio, sukeltų stiprias emocijas. Siekiant padidinti netikrų naujienų sklaidą, naujienų turinyje ypač akcentuojami ir pabrėžiami neįprasti teiginiai ar istorijos, sukeliančios skaitytojams pyktį ar baimę. Šias emocijas dažnai siekiama sukelti ir skambiomis straipsnių ar kitų naujienų antraštėmis, nes taip skaitytojas skatinamas spausti nuorodą į netikrą naujieną. Be to, prieš atsidarant straipsnį, skaitytojams dažnai rodoma tik skambi, piktybiška antraštė arba tik nedideli teksto fragmentai. Pamačius tokią antraštę svarbu nepasiduoti emocijoms ir patikrinti, palyginti informaciją keliuose šaltiniuose bei atkreipti dėmesį, ar skelbiami teiginiai neprieštarauja logikai.
Siekiant sukelti skaitytojams stiprias emocijas neretai pasitelkiama ir vaizdinė medžiaga. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, ar pateiktos nuotraukos iš tiesų atitinka žinutės turinį. Vaizdai gali būti nufotografuoti sąmoningai iškraipant dydį, rakursą ir kontekstą arba tiesiog suklastoti pasitelkiant profesionalias nuotraukų redagavimo programas. Tokius sufabrikuotus vaizdus atpažinti gali retas žmogus, tačiau yra keletas aspektų, kurie gali signalizuoti, jog pateikta nuotrauka yra netikra: keisti šešėliai arba jų nebuvimas, išsilieję kraštai aplink figūrą, skirtingas vieno ar kelių objektų apšvietimas, „nuklonuoti“ žmonių atvaizdai siekiant padidinti minios vaizdą nuotraukoje ir pan. Vaizdai taip pat gali būti visiškai tikri, tačiau naudojami netinkamame kontekste. Pavyzdžiui, 10 metų senumo nuotrauką, kurioje matomas šiukšlėmis padengtas paplūdimys, pateiktas kaip dabartinis kažkurio pliažo vaizdas. Kilus įtarimui, verta atvaizdą patikrinti „Google“ vaizdų paieškoje, kurioje galima sužinoti nuotraukos kilmę ir ar ji nebuvo pakeista, teigiama pranešime spaudai.
Melagienų sklaida aktyvi ir socialiniuose tinkluose
Europos politikos analizės centro (CEPA) informacinio raštingumo ir saugumo ekspertė Dalia Bankauskaitė savo įžvalgomis apie melagingų naujienų atpažinimą dalijose Britų tarybos ir NVO Koalicijos mokymuose „Kaip atskirti tiesą nuo pramanų?“.
Mokymų metu ji pasakojo, jog pirmiausia melagingos informacijos kūrėjai išskiria didelį rezonansą visuomenėje keliančius klausimus. „Pasirinkus klausimus, jie yra analizuojami, sutelkiamas dėmesys į neigiamas temos puses, žinutes, kurios labiausiai įaudrintų visuomenę. Tuomet apsisprendžiama, kokiais kanalais paveikiausia skleisti manipuliaciją – rėmėjų ratas, rezonansas skaitytojų ar žiūrovų auditorijoje gali toliau sustiprinti jos sklaidą. Paskutiniame etape visada stebima visuomenės reakcija, kaip priimamas ir suvokiamas pasakojimas, kuriamos naujos žinutės, stebimos bei palaikomos jau pasklidusios.“, – pasakojo ekspertė.
Ekspertė pabrėžia, jog dezinformacija daugiausiai klesti socialinių medijų platformose iš dalies dėl jų ir paieškos sistemų naudojamų algoritmų. „Šie algoritmai yra skirti rodyti tam tikrą turinį tam tikriems vartotojams, kurie įsitraukia, susidomi tokia informacija. Žmonės natūraliai yra linkę tikėti žinutėmis, kurios atspindi jų pasaulėžiūrą ir įsitikinimus. Priešiškos jėgos sumaniai manipuliuoja algoritmais ir rodo melagingą turinį linkusiems jį priimti, skaityti, įsitraukti, todėl sparčiai daugėjant vartotojų, kurie dalinasi įvairia informacija socialiniuose tinkluose, verta pamąstyti, ar tai, ką perskaitome juose, visada yra tiesa.“, – dalijosi patarimais D.Bankauskaitė pridurdama, jog skleidžiantieji dezinformacija greičiausiai ne tik norės, kad dalytumėtės informacija, bet ir sieks jūsų mintis ir veiksmus nukreipti jiems norima kryptimi.
