Vaizdo įrašas buvo sukurtas praėjusių metų pabaigoje, remiantis Kolorado universiteto daktaro Mark Tschudi surinktais palydovų bei plūdurų duomenimis. Jis atskleidė kiekvienų metų (nuo 1987 iki 2013) jūros ledo dangos pulsaciją.
Nors užšalęs Arkties paviršius nuolat kinta priklausomai nuo sezono – tai plečiasi, tai susijungia ar traukiasi, galima pastebėti, kad baigiantis beveik kiekvienai vasarai jis tampa šiek tiek mažesnis nei buvo prieš metus. Šis vaizdo įrašas sufleruoja, kodėl taip atsitinka – ledas darosi vis jaunesnis.
Arkties vandenynas pastoviai praranda kažkiek savo tankaus, seno ledo, tačiau didžioji jo dalis lengvai išlieka net šiltos vasaros metu ir yra išnešama srovės pro Framo sąsiaurį ties Grenlandijos rytine pakrante.
Dėl šiltėjančios Arkties, kompensuojamas vis mažesnis daugiamečio ledo nuostolis. Per 25 metus, vandenyno padengto bent ketverių metų senumo ledu proporcija sumažėjo nuo 26% iki 7%, o likęs ledas daugiausia yra plonas, vienos žiemos produktas. Šis nenuvaldomas tirpsmas pastarųjų vasarų metu padaro Arkties vandenyną žymiai mėlynesniu, kas sukelia grįžtamąjį ryšį ir dar labiau skatina ledo dangos mažėjimą.
AAAS sesija buvo skirta apžvelgti, kokią įtaką Arkties ledo praradimas daro daugeliui mūsų gyvenimo aspektų: pradedant komercija ar oro sąlygų kaita, baigiant nacionaliniu saugumu. Jos metu dalyviams pateiktas vaizdo įrašas buvo svarus argumentas, kviečiantis imtis veiksmų.
