Branduolinis smūgis yra mažai tikėtinas, tačiau jo galimybė išlieka.
„Tikiuosi, kad tai neatsinaujins, ir manau, kad yra didelė tikimybė, jog taip nenutiks, tačiau rizika yra reali, kai branduolinį ginklą turinčios valstybės įsitraukia į tarpusavio konfliktą“, – praėjusiais metais „Insider“ teigė Tara Drozdenko, organizacijos „Union of Concerned Scientists' Global Security Program“ direktorė.
„Ukraina neturi branduolinių ginklų, todėl branduolinio karo rizika šiame scenarijuje kyla tuo atveju, jei konfliktas kaip nors paaštrėtų ir į jį būtų įtrauktos NATO šalys arba JAV“, – pridūrė ji, – „Tai padidina branduolinės konfrontacijos riziką, nes kai kurios NATO šalys turi branduolinių ginklų“.
Pavyzdžiui, JAV turi apie 5500 branduolinių ginklų, o Rusija – apie 6000, rodo Amerikos mokslininkų federacijos duomenys. T.Drozdenko sakė, kad JAV branduolinių ginklų sprogstamoji galia paprastai prilygsta maždaug 300 kilotonų trotilo, o Rusijos branduolinių ginklų galia paprastai svyruoja nuo 50-100 kilotonų iki 500-800 kilotonų, nors kiekviena šalis turi ir galingesnių branduolinių ginklų.
„Šiuolaikiniai ginklai yra 20-30 kartų galingesni už bombas, numestas ant Hirosimos ir Nagasakio“, – sakė T.Drozdenka ir pridūrė: „Jei JAV ir Rusija paleistų viską, ką turi, tai galėtų būti civilizacijos pabaigos įvykis“.
Mirtis, badas, apsinuodijimas radiacija ir trečio laipsnio nudegimai
Vienas branduolinis ginklas gali lengvai sunaikinti visą miestą, „Insider“ sakė Oregono valstybinio universiteto branduolinių mokslų profesorė Kathryn Higley.
„Labai sunku pasakyti, jog šis miestas išgyvens, o šis – ne“, – pridūrė ji, – „Tai labai, labai priklauso nuo ginklo dydžio, topografijos, vietos, kurioje jis detonuojamas, vėjo krypties.“
Sprogus branduolinei bombai, ji sukelia šviesos blyksnį, milžinišką oranžinį ugnies kamuolį ir pastatus griaunančias smūgines bangas.
Žmonės, esantys sprogimo centre (300 kilotonų bombos atveju – 800 metrų atstumu), gali iš karto žūti, o kiti, esantys netoliese, gali patirti trečiojo laipsnio nudegimus. Remiantis vienu iš „AsapScience“ atliktų skaičiavimų, 1000 kilotonų branduolinis sprogimas gali sukelti trečiojo laipsnio nudegimus iki 8 km atstumu, antrojo laipsnio – iki 10 km atstumu, o pirmojo laipsnio – iki 11 km atstumu. Žmonės, esantys iki 85 km atstumu, taip pat gali laikinai apakti.
„Tarkime, esate mieste ir esate pakankamai toli nuo sprogimo centro, kad negautumėte mirtinos radiacijos dozės – labai tikėtina, kad jus sužeis krentantis pastatas arba gausite trečiojo laipsnio nudegimus didelėje kūno dalyje“, – sakė T.Drozdenko, – „Visose Jungtinėse Amerikos Valstijose nėra pakankamai tuščių nudegimo lovų, kad būtų galima susidoroti net su viena branduoline ataka prieš vieną JAV miestą.“
Branduoliniai sprogimai taip pat sukelia dulkių ir į smėlį panašių radioaktyviųjų dalelių debesis, kurie išsisklaido atmosferoje – tai vadinama branduoliniais krituliais. Šių iškritų poveikis gali sukelti apsinuodijimą radiacija, kuris gali pažeisti organizmo ląsteles ir būti mirtinas.
Krituliai gali užstoti saulės šviesą, dėl to smarkiai nukrenta temperatūra ir sutrumpėja svarbiausių augalų vegetacijos sezonas. T.Drozdenko teigė, kad pasėlių auginimas gali smarkiai pakisti dešimtmečiams, todėl kai kur gali kilti badas.
Jei branduolinis ginklas pataikytų į Vašingtoną, galėtų žūti apie 300 tūkst. žmonių.
Branduolinės bombos poveikis taip pat priklauso nuo to, kaip šalis nusprendžia ją susprogdinti.
Jei ginklas pataikytų į žemę, sprogimas sukeltų daugiau radioaktyviųjų kritulių, nes į atmosferą būtų išmestas purvas ir kitos medžiagos. Tačiau jei šalis susprogdintų bombą ore, smūgio bangos atsispindėtų nuo žemės ir sustiprintų viena kitą, sakė T.Drozdenko, todėl būtų sunaikinta daug didesnė teritorija.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, toks „oro sprogimas“ taip pat galėtų nusiųsti radioaktyviąsias medžiagas į atmosferą net 80 km aukštyje.
Norėdamos numatyti tokį poveikį, šalys remiasi modeliavimais ir ginklų bandymais, tačiau sunku žinoti, kaip šiuolaikinė branduolinė ataka pasireikštų realiame gyvenime.
„Nėra jokio istorinio precedento“, – sakė T.Drozdenko, – „Vienintelis kartas, kai branduolinis ginklas buvo panaudotas konflikte, yra Antrasis pasaulinis karas“.
