Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos instituto mokslininkai kartu su partneriais iš Ispanijos, Prancūzijos, Estijos ir Turkijos vykdo tyrimą, siekdami suprasti, kaip dezinformacijos sklaida veikia skirtingose šalyse. Pirminės tyrimo išvados rodo, kad melagingos naujienos neapsiriboja vienos šalies sienomis – jos laisvai kerta geografines ir kultūrines ribas, pasiekdamos globalias auditorijas per platformas, tokias kaip „Telegram“.
Dezinformacijos sklaida ir Rusijos įtaka
Tyrime, analizuojant daugiau nei 1,5 milijono nuorodų, dalintųsi „Telegram“ kanaluose Lietuvoje ir Ispanijoje, paaiškėjo, kad abejose šalyse veikiančios grupės intensyviai dalijasi panašiomis sąmokslo teorijomis. Nors šios šalys yra labai skirtingos kalbiniais ir kultūriniais aspektais, pagrindinės dezinformacijos temos abiejose šalyse yra labai panašios.
Viena iš jų – vadinamoji „Turbo vėžio“ teorija, kuri teigia, jog COVID-19 vakcinos sukelia greitai progresuojantį vėžį. Nors nėra jokių mokslinių įrodymų, ši klaidinga informacija plinta per melagingus, bet paveikius straipsnius ir vaizdo įrašus.
Kita plačiai paplitusi teorija – Ukrainos biolaboratorijų, teigianti, kad Ukraina slapta vysto biologinius ginklus su JAV pagalba. Šis naratyvas ypač populiarus Lietuvoje, kur dažniau naudojami rusų žiniasklaidos šaltiniai.
Be to, „Telegram“ kanaluose aktyviai plinta vadinamieji nauji antivakcinų „didvyriai“, kurių tariami ekspertai bando atskleisti „tikrąsias“ COVID-19 vakcinų grėsmes. Pavyzdžiui, plačiai dalijamasi straipsniu, kurį parašė išėjęs į pensiją neurochirurgas, nors jo teiginiai prieštarauja moksliniams įrodymams.
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje aktyviai plinta Rusijos žiniasklaidos šaltinių nuorodos, kuriose skleidžiamos sąmokslo teorijos apie Vakarus. Rusų kalbos nuorodos ir domenai, tokie kaip .ru, buvo dažni Lietuvos „Telegram“ kanaluose, stiprinant nepasitikėjimą Vakarų institucijomis, ypač kalbant apie Ukrainos karą ir COVID-19 pandemiją.
Kodėl šis tyrimas svarbus?
Kaip teigia tyrimo vykdymą koordinuojanti mokslininkė prof. dr. Asta Zelenkauskaitė, dezinformacija, ypač krizės laikotarpiu, gali turėti labai rimtų pasekmių visuomenės sveikatai ir saugumui.
„Sąmokslo teorijos ne tik skatina žmones atsisakyti vakcinų ar nepaisyti sveikatos rekomendacijų, bet ir formuoja klaidingą supratimą apie pasaulinius įvykius. Tokios klaidos gali sukelti visuomenės poliarizaciją, padidinti nepasitikėjimą institucijomis bei stiprinti socialinę įtampą. Norint veiksmingai kovoti su šia problema, reikalingas kompleksinis požiūris. Medijų raštingumo ugdymas, efektyvios faktų tikrinimo sistemos ir didesnė socialinių platformų atsakomybė yra esminiai žingsniai siekiant sumažinti dezinformacijos poveikį“, – sako prof. dr. A.Zelenkauskaitė
Šis tyrimas yra dalis tarptautinio projekto „Kenkėjiškų paskyrų profiliavimas ir aptikimas skaitmeniniuose socialiniuose tinkluose naudojant dirbtinį intelektą“, kuriame tarptautinė komanda siekia suprasti, kaip internete veikia kenkėjiški veikėjai ir kaip dezinformacija plinta socialiniuose tinkluose.
„Dezinformacijos problema neapsiriboja tik mokslinių faktų iškraipymu – ji veikia mūsų visuomenės pamatus, skatina susiskaldymą ir pakenkia pasitikėjimui tarp žmonių bei institucijų“, – priduria prof. dr. A.Zelenkauskaitė.
Tyrėjai tikisi, kad šis darbas padės geriau suprasti, kaip informacija skleidžiama internete, ir prisidės prie veiksmingesnių priemonių, kurios padėtų apsaugoti visuomenę nuo melagingos informacijos poveikio.
