Supernovos metu išoriniai žvaigždės sluoksniai išmetami į šalis dešimčių tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu, o sprogimo šviesis kurį laiką nustelbia visas galaktikos žvaigždes kartu sudėjus. Kaip toks įvykis paveikia žvaigždę-kompanionę?
Naujame tyrime bandoma į šį klausimą atsakyti naudojant žvaigždžių evoliucijos modelius. Tyrėjai apskaičiavo, kaip vystosi žvaigždė, gavusi didžiulį energijos pliūpsnį iš kaimynės. Keisdami įvairius parametrus – pavyzdžiui, žvaigždės masę ir atstumą nuo sprogimo vietos – jie sudarė 720 kombinacijų, kurių evoliucijos eiga leido nustatyti įvairius poveikio dėsningumus.
Energijos gavusi žvaigždė išsipučia, kartais net 10-100 kartų. Jos temperatūra sumažėja, tačiau šviesis gerokai išauga – šis rezultatas atitinka stebėjimų duomenis: kai kurių supernovų kaimynystėje tikrai rastos ryškios netikėtai blausios žvaigždės. Bet išsipūtimas nėra amžinas, po kelių ar keliasdešimt metų žvaigždė turėtų susitraukti. Jos šviesio padidėjimas priklauso praktiškai vien nuo masės, o išsipūtimo trukmė – dar ir nuo atstumo iki sprogusios kaimynės.
Šie rezultatai padės geriau interpretuoti supernovų stebėjimus, o atradus jų buvusias kompaniones – apriboti, kokie galėjo būti dvinarės sistemos parametrai prieš sprogimą.
