Transporto priemonė, kurią į viršų kelia šešiolikos propelerių rinkinys, gali būti naudojama įvairioms karinėms užduotims atlikti – žvalgybos, ryšių ir panašiai.
Kol kas oficialaus pavadinimo neturinti asmeninė skraidyklė pirmadienį buvo pristatyta „Kalašnikov“ koncerne, priklausančiame Rusijos gynybos technologijų gigantui „Rostec“. Įmonė kuria ir gamina daug karinės paskirties pėstininkų ginklų – nuo modernizuotų AK-47 versijų, kurias šiandien naudoja Rusijos ir kai kurių kitų pasaulio valstybių kariuomenės, iki snaiperių ginklų ir išmaniųjų artilerijos sviedinių.
Neseniai „Kalašnikov“ pradėjo plėsti savo interesų spektrą už pėstininkų ginklų ir amunicijos ribų bei pagamino „BAS-01 BM Soratnik“ pusiau autonominę kovos mašiną ir dirbtinio intelekto valdomą pilnai autonominį ginklo bokštelį. Naujoji transporto priemonė, kol kas Rusijos žiniasklaidoje vadinama kaip „skraidantis motociklas“, yra su aštuoniomis propelerių poromis, suteikiančiomis keliamąją galią. Šios transporto priemonės pagrindas yra iš vamzdžių sudarytas metalinis rėmas, valdymui naudojamas dviejų vairalazdžių derinys.
„Kalašnikov“ gamyklos išplatintas vaizdo įrašas rodo, kad bendrybių su „motociklu“ šis aparatas turi labai nedaug – jame nėra nei benzininio, nei dyzelinio variklio – po šios transporto priemonės pilotu, panašu, yra du dideli akumuliatorių blokai, teikiantys elektrą propeleriams. Įrašo pabaigoje parodomas ir variantas, kaip tokia transporto priemonė atrodytu su kėbulu, pritvirtintu prie rėmo.
Kol kas apie šį „skraidantį motociklą“ ką nors pasakyti sudėtinga. Viena vertus, elektros energijos naudojimas sumažina aparato svorį, kuris būtų neišvengiamas įmontavus vidaus degimo variklį su degalų baku, tačiau yra žinoma, kad elektrinės bepilotės skraidyklės ore vienu akumuliatoriaus įkrovimu sugeba išsilaikyti tik apie pusvalandį. Tad tol, kol neįvyks koks nors nekantriai laukiamas perversmas akumuliatorių technologijose, tokių transporto priemonių keliamoji galia ir skrydžio trukmė bus labai smarkiai riboti. O jeigu perversmas visgi įvyks, daugiapropelerinės transporto priemonės koncepciją bus galima plėsti ir gaminti įvairiausių dydžių ir paskirčių skraidykles.
Tai, beje, nėra visiškai originali idėja – asmeninę skraidančią transporto priemonę „Hiller VZ-1 Pawnee“ su horizontaliais propeleriais amerikiečiai išbandė dar 1957 metais, o 1954 metais bandytas ir „de Lackner HZ-1 Aerocycle“.
