Savirealizacija akademijoje
„Per visus studijų metus nė karto nesigailėjau dėl savo pasirinkimo ir be proto didžiavausi būdama Vilniaus universiteto studente“, – pasakoja D.Vaišvylaitė. Baigusi lietuvių filologijos ir reklamos bakalauro studijas, mergina pasirinko mokslinį kelią tęsti viešojo diskurso lingvistikos magistro studijų programoje, o po jos – įgyti nuo vaikystės trokštą PhD laipsnį.
Studentė neslepia, kad bakalauro studijos buvo dvilypės, ir baigus teko rinktis, į kurią pusę eiti: „Baigęs šį bakalaurą jautiesi tiek pat literatūros specialistas, kiek reklamos ir atvirkščiai. Nusprendžiau kreipti save į viešąjį diskursą, kalbinę filologiją, nes pamaniau, kad šios žinios bus praktiškiau pritaikomos. Tolimesnėse studijose buvo prioritetizuojamas kalbos planavimo strategijų išmanymas ir taikymas, kvalifikuotas lingvistinis viešojo diskurso vertinimas.“
Pastarieji metai doktorantei – lūžio laikotarpis, kurio metu vykdyta mokslinė veikla leido susivokti, ko iš tiesų nori gyvenime. „Man teko vykdyti finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos projektą, dalyvauti dviejose tarptautinėse ir dviejose Lietuvos mokslinėse konferencijose, parengti bei pateikti spaudai du mokslinius straipsnius, – pasakoja D.Vaišvylaitė, – Tai buvo gana darbingas laikotarpis, tačiau būtent šių darbų įkarštyje ir ėmė aiškėti mano ateities planai. Supratau, jog mokslinė veikla mane intriguoja, kad čia jaučiuosi reikalinga ir svarbiausia – turinti, ką pasiūlyti.“
Vis dėlto, kaip reikšmingiausią savo darbą, mergina išskiria magistro studijų metu parengtą tyrimą tema „Pandemijos retorika: grėsmės suvoktis socialinio tinklo „Facebook“ komentaruose“. Darbas orientavosi į diskurso kismą pandemijos metu, jo motyvaciją bei raišką.
„Analizė apėmė retorinę topiką, retorinę bei eristinę argumentaciją ir būdingąją kalbinę raišką „Facebook“ komentaruose apie COVID-19 virusą. Šis tyrimas buvo nepaprastai įtraukiantis ir leido suprasti visuomenės reakcijas į grėsmingą situaciją, tarpusavio bendravimo aspektus bei įvairių persvazijos instrumentų raišką ir motyvaciją“, – mokslinės veiklos subtilybėmis dalijasi studentė.
Taip yra su bet kokia moksline veikla – ką nors nuveikus ima kirbėti mintys apie tai, ko dar nepadarei
Apie pačią filologiją D.Vaišvylaitė kalba su užsidegimu. „Gilintis į įvairias literatūros teorijas, tirti bei mokytis suprasti kalbos procesus, analizuoti medijas bei reklamas ir kurti šiuos diskursus patiems – be galo įdomu. Visgi, yra daugybė dalykų, kuriuos norėčiau patyrinėti. Taip jau turbūt yra su bet kokia moksline veikla – ką nors nuveikus ima kirbėti mintys apie tai, ko dar nepadarei“, – šypteli pašnekovė.
Mokslas ir menas žengia kartu
Be mokslo, merginos gyvenime nusimato ir kiti dideli planai – knygos išleidimas. „Aš, kaip ir dauguma filologų, rašau. Ši veikla atima daugiausia mano laisvo laiko. Po truputį dėliojasi ir pirmoji knyga, ryškėja būsimi jos kontūrai. Socialinės medijos leido dalytis savo kūryba ir džiaugtis, kai ja kas susidomi“, – atvirauja pašnekovė.
Norėdama geriau iliustruoti savo kūrybą, laisvalaikiu studentė pradėjo mokytis skaitmeninių iliustracijų subtilybių. Nors modernaus pasaulio rašytojo gyvenimo aspektai atima nemažai laiko, D.Vaišvylaitė teigia, kad rezultatas atperka viską.
„Kiekvienas įrašas dabar yra išties perpildytas manimi“, – teigia doktorantė. Jos kūrybą skaitmeniniu formatu galite rasti čia.
