Jau šeštus metus vykstančią respublikinę daugiakalbystės olimpiadą „Aš kalbu, tu kalbi – mes bendraujame!“ kartu su Tarptautine Amerikos mokykla Vilniuje organizavo Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Goethe‘s institutas Vilniuje, Prancūzų institutas Lietuvoje, Britų taryba, DXC Technology ir Lietuvos mokinių neformaliojo ugdymo centras.
„Daugiakalbystės olimpiada nėra tradicinis kalbų mokėjimo pasitikrinimas prieš egzaminus. Mūsų tikslas, pradėjus ją organizuoti, buvo paskatinti dalyvius mokytis įvairių kalbų ir puoselėti individualiąją daugiakalbystę, nebijoti kalbėti kita kalba, nepaisant to, kad moki vos kelis žodžius,“ – pabrėžė viena iš renginio organizatorių Nijolia Buinovskaja, Goethe‘s instituto kalbos skyriaus vadovė. – Organizuojant olimpiadą dalyvauja nemažai savanorių, kartu su kolegomis siekiame ją kurti patrauklią moksleiviams, kad šie lavintų savo perėjimo iš vienos kalbos į kitą įgūdžius, nes tai labai svarbu, kuriant tarptautinius ryšius ar bendraujant su užsieniečiais. Pažiūrėkit, kaip mikliai Vilniaus lenkės ar baltarusės, dirbančios kur nors sultinių ir kibinų kavinėje, pereina iš vienos kalbos į kitą , aptarnaudamos klientus. Deja, to nepasakysi apie kai kuriuos mūsų Seimo narius, kurie, užkalbinti ne lietuviškai, dažnai sutrinka ir turi pagalvoti, stengdamiesi suformuluoti atsakymą užsienio kalba“.
Į daugiakalbystės olimpiadą šiemet atvyko septyniolikos mokyklų komandos (kurias sudarė po 3 moksleivius) iš Vilniaus, Rudaminos, Kauno, Alytaus, Panevėžio, Klaipėdos, Kelmės ir Šilutės. Kiekvienas 9-12 klasių dalyvis be savo gimtosios kalbos privalėjo bendrauti ne mažiau nei dviem kitomis kalbomis, o kiekviena komanda turėjo atlikti užduotis net trimis skirtingomis kalbomis. Moksleiviai, atlikdami užduotis, vartojo anglų, rusų, prancūzų, vokiečių, lenkų, italų, ispanų, švedų, lotynų, turkų, korėjiečių, norvegų, baltarusių, esperanto, jidiš, totorių ir kitas kalbas. Komandas vertino net 40 vertintojų-savanorių, iš kurių dauguma yra įvairių mokyklų užsienio kalbų mokytojai , Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys užsieniečiai, ambasadų darbuotojai, AISV moksleivių tėvai.
Atlikdami pirmąją užduotį (prisistatymą) moksleiviai su savo mokytojais turėjo paruošti minutės trukmės numerį, kurį atlikdami, turėjo išradingai panaudoti į Lietuvos mokymosi programas neįtrauktų kalbų žinias. Čia moksleiviams išradingumo netrūko: Kauno LSMU gimnazijos komanda uždainavo korėjietišką popdainą, AISV moksleiviai su savo mokytoju suvaidino itališką apiplėšimą, Vilniaus Vytauto Didžiojo mokyklos moksleivės šoko tradicinį žydų šokį ir dainavo jidiš kalba, Vilniaus rajono Rudaminos F. Ruščico gimnazijos moksleiviai parengė orų prognozę japonų kalba ir išmokė visus susirinkusius kelių japoniškų žodžių, Vilniaus Santaros gimnazijos trijulė sėkmingai ir artistiškai išvarė demonus improvizuotoje egzorcizmo ceremonijoje lotynų kalba, o Vilniaus Biržiškos gimnazijos moksleiviai pasipuošė indėniškomis plunksnomis ir iškilmingai prisistatė indėnų kalba. Šios namų darbų užduoties nugalėtojais tapo :
1 vieta – Vilniaus Žirmūnų gimnazija,
2 vieta – Vilniaus Santaros gimnazija,
3 vieta – Kauno LSMU gimnazija.
Kita įdomi užduotis buvo anekdoto pasakojimas trimis kalbomis. Vienas komandos narys pasirinko komisijos paruoštą anekdotą užsienio kalba, tada turėjo jį perpasakoti savo draugui kita kalba, o šis trečia užsienio kalba perpasakoti trečiajam komandos nariui. Anekdotų pasakojimo grandinėle nugalėtojais tapo ir buvo apdovanoti Prancūzų instituto prizais (kuprinėmis) Vilniaus Žvėryno gimnazijos moksleiviai.
„Kai prieš šešerius metus pradėjome organizuoti šią olimpiadą, mūsų tikslas buvo paskatinti moksleivius domėtis ne tik tradicinėmis Lietuvoje dėstomomis anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbomis. Norėjome, kad atsirastų daugiau vaikų, kurie domisi italų, ispanų, portugalų kalbomis. Kodėl Lietuva turi labai mažai ryšių su Pietų Europa? Todėl, kad labai mažai žmonių kalba to regiono kalbomis. Mes siekėme, kad ši olimpiada pakeltų antrosios užsienio kalbos lygį, kad tai nebūtų tradicinis užsienio kalbų lygio pasitikrinimas prieš egzaminus, o skatintų moksleivius būti lanksčiais, nebijoti, nors ir netobulai bendrauti bet kuria užsienio kalba,“ – kalbėjo viena iš renginio organizatorių ir savanorių Vilma Bačkiūtė, LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė.
Dar viena užduotis, pateikta moksleiviams, buvo kultūrinių žinių apie konkursinių kalbų valstybes pasitikrinimas KAHOOT žaidimo metu. Moksleivių komandos varžėsi demonstruodamos sukauptas žinias ne tik apie pasaulio kalbas, bet ir apie jomis kalbančių šalių kultūrą, istoriją, meną, žymius žmones ir kt. KAHOOT rungtyje nugalėjo ir Prancūzų instituto prizus (kuprines) laimėjo Kauno LSMU gimnazija.
Moksleiviai turėjo sukurti ir mobiliąją aplikaciją bei pristatyti ją užsienio kalba komisijai, savo prisistatymą pateikiant vis kita kalba. MOBILIOS APLIKACIJOS KŪRIMO rungties nugalėtojai buvo šie (DXC prizai):
Specialus DXC PRIZAS – Alytaus A. Ramanausko – Vanago gimnazija,
1 vieta – Vilniaus M. Biržiškos gimnazija,
2 vieta – Vilniaus S. Daukanto gimnazija.
Moksleiviai rungėsi ir kalbėdami ekspromtu, atskleidė savo individualius kalbėjimo užsienio kalba įgūdžius. Geriausiai individualiai pasirodę mokiniai eiliškumo tvarka pagal geriausią rezultatą:
Vokiečių kalba (Goethe‘s instituto prizai)
1 – Ana Golovkina, Vilniaus Biržiškos gimnazija,
2 – Medina Wolf, AISV.
Anglų kalba (Britų tarybos prizas – IELTS)
3 – Nikolė Ignatovič, Vilniaus Santaros gimnazija.
Rusų kalba (Literulos prizai / Express Publishing)
4 – Artsiom Bedrak, AISV,
5 – Marius Liachovičius, Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazija.
Geriausias rezultatas prancūzų kalba (Prancūzų instituto prizas)
– Neringa Rėkutė, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija.
AISV dešimtokė Medina Wolf, viena iš olimpiados laureačių, kilusi iš šeimos, kurioje kalbama keliomis kalbomis. Jos mama – rusė, tėtis kilęs iš Kazachstano, šiuo metu šeima gyvena Lietuvoje. Moksleivė kalba vokiečių, anglų, rusų, prancūzų, italų kalbomis. ,,Kodėl išmokau tiek daug kalbų? Tėvai vertė jomis kalbėti, -juokiasi Medina, – bet tai yra labai smagu. Šiandien, pavyzdžiui, prisistatėme itališkai, vaidinome kavinės apiplėšimą, aš vaidina italę ir kalbėjau šia kalba. Mūsų mokykloje mokosi įvairių tautybių moksleiviai, tad per pertraukas ir bendraujame ta kalba tarpusavyje, kuria pirmasis užkalbina kitą. Todėl labai praverčia bet kurios užsienio kalbos mokėjimas“.
Neliko apdovanoti ir tie moksleiviai, kurie demonstravo retai vartojamų kalbų įgūdžius.
Prizai už REČIAU VARTOJAMŲ KALBŲ vartojimą užduotims atlikti:
esperanto – Jogailė Čojūtė, Vilniaus S. Daukanto gimnazija,
švedų – Kornelija Steinsvik, Vilniaus S. Daukanto gimnazija,
turkų – Sanan Mammadzada, AISV,
lenkų – Marek Litvinčuk, Vilniaus rajono Rudaminos F. Ruščico gimnazija,
ispanų – Merija Nemchanka, Klaipėdos Aitvaro gimnazija,
ispanų – Dovilė Vaičelytė, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija,
ispanų – Arijana Tatolytė, Alytaus A. Ramanausko – Vanago gimnazija.
Viena iš renginio roganizatorių AISV direktoriaus pavaduotoja Jolita Norkūnaitė sako, kad ne atsitiktinai Daugiakalbystės olimpiados namais jau šeštus metus tampa AISV.
,„Džiaugiuos, kad būtent čia, mūsų mokykloje, prasidėjo ir iki šiol vykdavo toks renginys. Mūsų mokykloje mokosi vaikai iš viso pasaulio, čia dėstoma anglų kalba, o namie ir tarpusavyje moksleiviai kalba daugiau nei 20 kalbų, mokykloje dėsto pedagogai iš JAV, Australijos, Ispanijos, Rusijos ir Lietuvos. Mes esame liudininkai to, kad kai žmogus kalba keliomis kalbomis, pasaulis jam tampa atviras ir savas, gimsta draugystė ir tolerancija kitos kultūros, pasaulėžiūros ar tautybės žmonėms. Tikiuosi, kad renginio metu čia viešėję moksleiviai ir pedagogai iš visos Lietuvos ne tik gerai praleidžia laiką ir praplečia savo užsienio kalbų žinias, bet ir atranda naujų idėjų, kaip ugdyti visus Lietuvos vaikus,remiantis geriausiais pasaulinės pedagogikos pavyzdžiais ir modeliais."
