Panašu, jog tai gali būti ypač svarbus žingsnis ne tik asteroidų kasybos pramonėje, bet ir saugantis nuo Žemei potencialiai pavojingų asteroidų.
Minėto universiteto tyrėjams laboratorijoje pavyko lazeriais sustabdyti nedidelio akmens sukimąsi aplink savo ašį. Pavyko ne tik sustabdyti, bet ir priversti jį suktis į kitą pusę. Išeitų, jog lieka tik išmokti taip manipuliuoti su gerokai didesniais uolienų luistais?
Pristabdžius ar net išvis sustabdžius asteroido sukimąsi aplink savo ašį, leistis asteroide ir ant jo išsilaipinti būtų kur kas paprasčiau.
Bazalto uolienų fragmentas buvo „pakabintas“ tarsi vertikaliame aerodinaminiame tunelyje ir išsuktas taip, kad suktųsi aplink savo ašį. Tuomet eksperimento autoriai lazerio spinduliais apipjaustė erdvėje besisukantį akmenį taip, kad sumažėjo ne tik jo masė, bet ir sukimosi greitis. Taip atsirado galimybė ne tik sustabdyti ašinį sukimąsi, bet ir nukreipti jį į kitą pusę. Jei tai vyktų kosminėje erdvėje, tokiais veiksmais būtų galima pakoreguoti asteroido orbitą.
Jei pavyktų ištobulinti Philipo Lubino ir Gary B. Hughes sukurtą DE-STAR (Directed Energy System for Targeting of Asteroids and exploRation) technologiją taip, kad ją būtų galima naudoti kosmose kur kas didesnio kalibro luistams, atsivertų plačios perspektyvos ginantis nuo nelauktų asteroidų atakų, taip pat tikroviškos asteroidų eksploatavimo galimybės.
Žinia, asteroidai aplink savo ašį sukasi labai sparčiai, todėl nusileisti ant jų paviršiaus – labai komplikuota užduotis. Tačiau pristabdžius ar net išvis sustabdžius asteroido sukimąsi aplink savo ašį, leistis asteroide ir ant jo išsilaipinti būtų kur kas paprasčiau.
