Kaip ir prognozavo ekspertai, šių metų premija atiteko Kipui Thorne'ui ir Raineriui Weissui bei Barry Barishui – šie mokslininkai vadovauja gravitacines bangas nustačiusiam LIGO/VIRGO projektui. Dar vienas projektui vadovavęs mokslininkas, Ronaldas Dreveris, šiemet mirė.
2015 m. rugsėjo 14 dieną pirmą kartą žmonijos istorijoje mūsų sukonstruoti aparatai užfiksavo Visatos gravitacines bangas. Šios bangos, kurių egzistavimą daugiau nei prieš šimtmetį prognozavo Albertas Einsteinas, iki mūsų atsklido nuo dviejų juodųjų skylių susidūrimo vietos. Iki LIGO jutiklio, sumontuoto JAV, jos keliavo 1,3 mlrd. metų.
A.Einsteinas buvo įsitikinęs, kad tiesiogiai šių bangų išmatuoti niekada nebus įmanoma
Žemę pasiekęs signalas buvo labai silpnas, tačiau jis tapo fizikos srities revoliucijos pranašu: gravitacijos bangos yra visiškai naujas būdas stebėti pačius galingiausius kosminius įvykius ir išplečia mūsų žinių ribas.
LIGO – Lazerio interferometro gravitacijos bangų observatorija – yra bendras projektas, kuriame dalyvauja daugiau nei 1000 mokslininkų iš daugiau nei 20 valstybių. Bendromis jėgomis jie sugebėjo realizuoti daugiau nei 50 metų vystytą viziją. 2017 m. Nobelio premijos laureatai, pasižymėję ypatingu entuziazmu ir užsispyrimu, tapo itin svarbiais LIGO projekto nariais. Šio projekto pionieriai Raineris Weissas ir Kipas S.Thorne'as, kartu su projekto realizavimą užtikrinusiu Barry C.Barishu, tapo žmonėmis, dėl kurių pastangų po keturių dešimtmečių darbo galų gale buvo stebėtos gravitacinės bangos.
Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje R.Weissas jau analizavo galimus foninio triukšmo, sutrikdančio matavimus, šaltinius ir sukūrė jutiklį – lazerio pagrindu veikiantį interferometrą, – kuris turėtų atskirti šį triukšmą. Nuo pat savo darbų pradžios K.Thorne'as ir R.Weissas buvo tvirtai įsitikinę, kad gravitacijos bangas įmanoma užfiksuoti ir jos sukeltų mūsų žinių apie Visatą revoliuciją.
Gravitacijos bangos erdve sklinda šviesos greičiu ir užpildo visą Visatą, kaip kad savo Bendrojoje reliatyvumo teorijoje teigė A.Einsteinas. Jos susidaro visada, kai tik masė įgyja pagreitį – pavyzdžiui, kai apie savo ašį sukasi dailiojo čiuožimo atstovas arba kai viena apie kitą sukasi dvi juodosios skylės. A.Einsteinas buvo įsitikinęs, kad tiesiogiai šių bangų išmatuoti niekada nebus įmanoma. Tuo tarpu LIGO projekto pasiekimas buvo atliktas naudojant du gigantiškus lazerio interferometrus, kurie, gravitacijos bangoms kertant Žemę, sugebėjo išmatuoti atstumų pokyčius, kurie yra tūkstančius kartų mažesni už atomo branduolį.
Iki šiol Visatos tyrimams buvo pasitelkiama visa elektromagnetinė spinduliuotė ir įvairiausios dalelės – pvz., kosminė spinduliuotė ir neutrinai. Tačiau gravitacijos bangos yra tiesioginis paties erdvėlaikio raibuliavimų įrodymas. Tai yra kažkas visiškai naujo ir šių bangų stebėjimo galimybė atveria žmonijai neregėtas naujas tyrimų galimybes. Tad mokslininkų, gebančių užfiksuoti šias bangas ir iššifruoti jose slypinčią informaciją, laukia daugybė svarbių atradimų.
Premijos piniginės dalies – 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų) – pusę gaus R.Weisas, dirbantis Masačusetso technologijų institute (MIT), o likusią dalį pasidalys B.C.Barishas ir K.Thorne'as, atstovaujantys Kalifornijos technologijų institutui (CALTECH).
