„Mokslas nestovi vietoje. Viena tokių sričių – ląstelių panaudojimas atkuriant širdies audinį po infarkto. Pagrindinis dalykas, kuris mus dabar domina, – kraujagyslių atkūrimas. Tarkim, jei dėl širdies ar kokios kitos ligos pažeidžiamas tam tikras audinys, jis turi būti kažkokiu būdu atkuriamas. Mokslas jau gali prigaminti daug tų ląstelių, tačiau, norint, kad jos prigytų netgi žmogui, reikia sukurti kraujotaką – kraujagysles, kurios tas ląsteles aprūpintų maistu“, – aiškina beveik du dešimtmečius Šveicarijoje dirbęs A. Žiogas.
– Kas yra kamieninės ląstelės ir kuo Jums jos įdomios?
– Žmogaus organizmą sudaro maždaug 220 skirtingų ląstelių, pavyzdžiui, mes turime raumenų, kaulų, įvairias kraujo ląsteles. Dauguma šių ląstelių atlieka tam tikrą funkciją, tarkim, kraujo ląstelės eritrocitai perneša deguonį – taigi jos jau yra specializuotos. O kamieninės ląstelės turi keletą savybių, kurios jas išskiria iš kitų: jos gali daugintis, ir dauginimosi metu iš vienos ląstelės pasidaro dvi – viena lieka kamieninė ląstelė, o kita vėliau virsta specializuota. Paskui tos ląstelės, skirtingai nei kitos, gali diferencijuotis – iš vienos ląstelės gali atsirasti keletas įvairių ląstelių.
Dėl to kamieninės ląstelės atkuria mūsų organizmą – praktiškai per keturias savaites pasikeičia visa oda, per kelias valandas susidaro keli milijonai naujų kraujo ląstelių. Taigi dėl kamieninių ląstelių mes per savo ilgą gyvenimą sugebame atkurti įvairius ląstelių tipus. Tokiu būdu organizmas ir prisitaiko prie aplinkos, ir sugeba išgyventi.
– Ar tiesa, kad tai gana naujas mokslas ir apie pačias ląsteles, t. y. kaip jos nusprendžia, kuriomis virsti, dar ne taip daug žinoma?
– Atliekant mokslinius tyrimus šimtai atradimų padaryta netgi ne su žmogaus, o su pelių arba netgi vaisinių muselių drozofilų ląstelėmis. Vėliau tai galima perkelti ir patikrinti, ar tie patys biologiniai dalykai (fenomenai) veikia žmogaus organizme. Šis mokslas iš tikrųjų daug senesnis, negu galvojama, tačiau kai kurie apsektai, pavyzdžiui, susiję su žmogaus embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis, yra gana nauji – pirmos žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės buvo išskirtos 1998 m.
Yra ir daugiau naujų tyrimų. Tarkim, galima paimti paprastą žmogaus odos ląstelę ir paversti ją į ląstelę, kuri panaši į embrioninę kamieninę ląstelę. O paskui iš tos ląstelės galima gauti bet kokią žmogaus ląstelę – nervinę, kepenų, raumenų (netgi širdies raumenį) ir t. t.
Yra ir daugiau naujų tyrimų. Tarkim, galima paimti paprastą žmogaus odos ląstelę ir paversti ją į ląstelę, kuri panaši į embrioninę kamieninę ląstelę. O paskui iš tos ląstelės galima gauti bet kokią žmogaus ląstelę – nervinę, kepenų, raumenų (netgi širdies raumenį) ir t. t.
– Kokie galimi tų ląstelių panaudojimo būdai?
– Šiuo metu yra tik trys pagrindinės sritys: kaulų čiulpų transplantacija, kuri seniai taikoma ir Lietuvoje, atkuriama oda ir sugrąžinamas regėjimas. Tačiau mokslas nestovi vietoje ir tos sritys plečiasi. Viena tokių sričių – ląstelių panaudojimas atkuriant širdies audinį po infarkto. Pagrindinis dalykas, kuris mus dabar domina, – kraujagyslių atkūrimas. Tarkim, jei dėl širdies ar kokios kitos ligos pažeidžiamas tam tikras audinys, jis turi būti kažkokiu būdu atkuriamas. Mokslas jau gali prigaminti daug tų ląstelių, tačiau, norint, kad jos prigytų netgi žmogui, reikia sukurti kraujotaką – kraujagysles, kurios tas ląsteles aprūpintų maistu.
Taigi pagrindiniai mūsų darbai dabar susiję su ląstelių, kurios sugeba sukurti kraujagysles, analize. Tai mes galime daryti laboratorinėmis sąlygomis: pirmas etapas – išskirti tas ląsteles iš įvairių audinių (ir iš žmogaus virkštelės kraujo), o vėliau galima toliau jas analizuoti ir sukurti biologinius modelius (ar tai būtų pelė, ar viščiukas). Darbų yra pakankamai daug ir kažkuriuo metu jie bus tiesiogiai taikomi gydant tam tikras pacientų grupes.
– Kalbant apie etinius aspektus arba rizikas, tai – kontroversiška sritis.
– Yra du aspektai. Vienas dalykas, kai taikome embrionines kamienines ląsteles. Tai reiškia, kad jos paimamos ankstyvoje stadijoje ir gali duoti pradžią bet kuriai kitai organizmo ląstelei. Taigi mokslininkai jau moka iš embrioninės kamieninės ląstelės gauti ir neuronus, ir raumenų ląsteles, ir kaulus – praktiškai bet kurią ląstelę. Tačiau tas ląsteles mes galime paimti ir iš suaugusio žmogaus organizmo – mums net nereikia embriono. Taigi tie kontroversiniai aspektai gali būti susiję su embrioninėmis ląstelėmis.
