Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kanados genetikai išmokė muses skaičiuoti

Grupė Kanados ir JAV genetikų paskelbė išvedę drozofilomis vadinamų vaisinių muselių atmainą, kuri pasižymi gebėjimu skaičiuoti.
Akimirka pro padidinamąjį stiklą...
Musė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Temos: 2 Matematika Genetika

Tiesa, skaičiavimo įgūdžius demonstruoti pradėjo tik 40-oji vaisinių muselių karta, o skaičiuoja šie vabzdžiai nuo 1 iki 4. Tyrimo rezultatai skelbiami Pirmajame jungtiniame evoliucinės biologijos kongrese, kuris vyksta Kanadoje.

Genetikų atradimas gali padėti geriau suprasti, kaip suvokiame skaičius ir kokią įtaką diskalkulijai (pažintiniams sutrikimams, kurių turintys asmenys negeba atlikti net ir elementariausių aritmetinių veiksmų) turi genetika.

„Kitas mūsų tyrimų žingsnis – išsiaiškinti, kaip 40 generacijų evoliucijoje pakito nervinių sistemų neuro-architektūra“, – teigia Vilfrido Lorjė universiteto (Kanada) genetikas Tristanas Longas.

Vilfrido Lorjė universiteto ir Kalifornijos universiteto tyrėjų kolektyvas vaisinėms muselėms pakartotinai pateikdavo 20 minučių trukmės matematinių pratybų sesiją: musėms buvo demonstruojami du, trys arba keturi šviesos blyksniai. Tais atvejais, kai šviesa blykstelėdavo du arba keturis kartus, dėžutė su matematikos besimokančiomis musėmis sudrebėdavo. Po pauzės viskas būdavo kartojama iš pradžių.

Iš pradžių nė viena iš musių nebūdavo pasiruošusi pakartotiniams dėžutės drebėjimams – jos nemokėdavo atskirti, kada šviesa blykstelėjo du sykius, kada – tris, o kada – keturis. Tačiau 40-ojoje matematikos mokomų musių generacijoje toks gebėjimas susiformavo: keturiasdešimtosios kartos musės pradėjo suprasti, kada šviesa blyksteli du, kada – tris, o kada – keturis sykius, ir išmoko pasiruošti drebėjimams.

Šis atradimas sustiprina teoriją, kad kai kuriems skaičiavimo įgūdžiams gyvūnijos nervų sistema yra pasiruošusi jau seniai, o skaičiavimas – vienas iš labiausiai archaiškų psichikos konstruktų. Prie „skaičiavimo mėgėjų“ galima priskirti ir salamandras, ką tik gimusius viščiukus ir lemūrus-mongus – visų šių rūšių atstovai gebėjimus skaičiuoti yra demonstravę tyrimų laboratorijose.

Vaisinės muselės – populiarus eksperimentinis įrankis genetiniuose tyrimuose. O toks populiarus jis todėl, kad vaisinių muselių gyvenimo trukmė yra trumpa, tad jų evoliuciją, lyginant su kitomis gyvūnų rūšimis, galima stebėti ir fiksuoti kur kas sparčiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos