Pasak KU rektoriaus, profesoriaus Eimučio Juzeliūno, ši proga svarbi tiek Klaipėdos universitetui, tiek Lietuvos mokslui.
Pastatas turės keturias laboratorijas – jūros ekosistemų, jūros chemijos, jūrinių konstrukcijų atitikimo ir vandens transporto.
„Lietuva deklaruoja esanti jūrinė valstybė, o jūrinė valstybė neįmanoma be jūros mokslo. Štai tuo tikslu pradedama laboratorijų korpuso statyba, kuris labai svarbus strateginiu požiūriu jūros mokslams, labai svarbus Klaipėdos universitetui ir visam regionui.
Pastatas turės keturias laboratorijas – jūros ekosistemų, jūros chemijos, jūrinių konstrukcijų atitikimo ir vandens transporto. Visos laboratorijos jūrinei tematikai, tai sričiai, kuri Klaipėdos universitetą išskiria iš kitų Lietuvos universitetų, – kalbėjo E.Juzeliūnas. – Šiose laboratorijose bus vykdomi aktualūs moksliniai tyrimai, projektai su verslu, taip pat bus penkios auditorijos, įrengtos studijoms, integruos pagrindines tris veiklas – mokslą, studijas ir verslą. Tikimės naujų proveržių, idėjų, naujų studijų programų jūros mokslo srityje“.
Šis projektas užbaigs jūros slėnio įgyvendinimą. Anot profesoriaus, pirmoji dalis – mokslinių tyrimų laivas dirba sėkmingai, plaukioja ir uždirba pinigus.
Klaipėdos universitetas stato trijų aukštų, beveik 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą. Pirmame pastato aukšte turėtų įsikurta Jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorija, antrame – studijoms skirtos auditorijos su 150 vietų bei Jūrų chemijos laboratorija, trečiame – mokslininkų darbo kabinetai. Pastate numatyta ir skaitykla, gyvenamųjų kambarių blokas. Projekto vertė – 10,9 mln. eurų.
Linkėjo tapti švyturiu Pabaltijy
Kapsulės įkasime dalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius linkėjo, jog šis projektas gimtų taip pat greitai ir kokybiškai, kaip Suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD)
„Mes labai dažnai kalbame, kad Lietuva jūrinė valstybė, bet man, kaip ekonomistui, norisi pasakyt, kad kol kas jūrinė valstybė yra daugiau geografine prasme, bet ne jūrinės ekonomikos prasme. Šiandien esame liudininkai, kad žengėme dar vieną žingsnį, kad Lietuva taptų jūrinės ekonomikos valstybe. Turime puikų, neužšąlantį uostą, gražius paplūdimius, o norint, kad ta visa mokslo, pramonės veikla vystytųsi sparčiau, dalyvaujame nepaprastai svarbaus objekto statybos pradžioje. Noriu pabrėžti, kad Lietuvoje yra penki verslo-mokslo slėniai, šitas jūrinis slėnis pats kompaktiškiausias. Linkėčiau, kad šis objektas būtų statomas kaip Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas – atsakingai, kokybiškai ir greitai“, – kalbėjo premjeras.
Pastačius SGD užsimezgė komunikacija tarp verslo, mokslo ir valdžios. KU pradės ruošti energetikos specialistus.
Premjeras linkėjo, kad šis Jūrinis slėnis taptų mokslo ir jūrų technologijų švyturiu Baltijos regione.
Jūriniame slėnyje virs ne tik studentų, mokslininkų darbas, savo vietą ras verslas, bet ir moksleiviai. Kartu su Klaipėdos savivaldybe jūriniame slėnyje bus sukurtas gamtos, matematikos ir technologijų centras mokiniams.
