Leidinys finansinių problemų priežastis apibūdina tik bendrais bruožais. Savaitraštis aiškina, kad 2025 m. Rusija gynybai išleis trečdalį savo biudžeto, todėl kils pavojus ekonomikai. Infliacija jau dabar yra daugiau nei dvigubai didesnė už oficialų 4 proc. rodiklį. „Rusija negali amžinai kariauti“, – apibendrina savaitraštis, tačiau numato, kad krizė gali tęstis ilgai.
Rusijos ekonomikoje ne viskas vyksta sklandžiai, nepaisant valdžios institucijų teiginių apie sankcijų neveiksmingumą ir BVP augimą, „Foreign Policy“ skiltyje rašo Europos užsienio santykių tarybos vyresnioji geoekonomikos specialistė Agathe Demare.
Kaip šių problemų įrodymą ji nurodo kelis pavyzdžius: Rusijos ir Pakistano susitarimą iškeisti avinžirnius į mandarinus, patarimą BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo Kazanėje svečiams atsivežti grynųjų doleriais arba eurais ir OFZ aukcionų (Prekyba aukciono sąlygomis Rusijos vyriausybės obligacijomis Maskvos biržoje – aut.) atšaukimą.
„Šie pavyzdžiai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau visi kartu jie rodo, kad Rusijos ekonomikai ne viskas gali būti sklandu“, – rašo FP.
️Viena iš pagrindinių problemų yra infliacija. Jos augimą lėmė dėl rublio nuvertėjimo pabrangęs importas, darbuotojų trūkumas (COVID-19 ir karo padariniai), verčiantis darbdavius kelti atlyginimus, ir valdžios institucijų, kurios „perka socialinį stabilumą apipildamos žmones dosniomis pašalpomis“, veiksmai, rašo FP.
️Siekdamas kovoti su infliacija, Rusijos centrinis bankas dviem procentiniais punktais padidino bazinę palūkanų normą iki rekordinės 21 proc. ribos, todėl Rusijos įmonės atsidūrė sunkioje padėtyje. Pavyzdžiui, „Rostec“ vadovas Sergejus Čemezovas sakė, kad daugeliui įmonių gresia bankrotas.
Būsto kainos Rusijoje nuo 2020 m. išaugo tris kartus, o tai rodo, kad nekilnojamojo turto rinkoje egzistuoja burbulas, kuris netrukus gali sprogti, rašo A.Demare.
️Karas Rusijai taip pat brangiai kainuoja. Karinės išlaidos toliau auga ir 2025 m. pasieks apie 40 proc. išlaidų.
️Rusijos biudžetas taip pat susiduria su pajamų problemomis. „Gazprom“, kuris užtikrindavo apie 10 proc. iždo pajamų, 2023 m. patirs rekordinį nuostolį. Padėtis gali dar labiau pablogėti, rašo FP: 2024 m. pabaigoje baigiasi susitarimas dėl Rusijos dujų tranzito per Ukrainą, todėl likusių dujų eksportas į Europos Sąjungą sumažėtų perpus, o nuostoliai siektų 6,5 mlrd. dolerių per metus.
️Rusija turi nedaug galimybių išspręsti šias problemas, rašo A.Demare. Papildomas pajamų šaltinis galėtų būti didesni mokesčiai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonės jau patiria spaudimą dėl darbuotojų trūkumo, šis planas neatrodo džiuginantis, pažymi ji.
Dauguma ekonomikų gali finansuoti biudžeto deficitą didindamos valstybės skolą, tačiau Rusija dėl sankcijų negali skolintis pasaulinėje finansų rinkoje, rašo FP. Vidaus rinka yra prastas pasaulinės rinkos pakaitalas: dėl nepakankamos Rusijos vyriausybės obligacijų paklausos tenka atšaukti aukcionus.
Kita galimybė – naudoti rezervus, pirmiausia Nacionalinės gerovės fondą (NŽF). Tačiau šis „iždas“ nėra beribis: nuo karo pradžios likvidioji NŽF dalis sumažėjo daugiau nei perpus – iki 4,85 trl. rublių. Likvidžios fondo dalies gali pakakti dar pusantrų metų biudžeto deficito sąlygomis, rašo FP.
