Studijos „Ryšys tarp nelegalios programinės įrangos ir kibernetinio saugumo pažeidimų“ (The Link Between Pirated Software and Cybersecurity Breaches) autoriai nustatė, kad verslo atstovams, įdiegusiems nelegalią programinę įrangą, teks šiemet skirti 127 mlrd. JAV dolerių (apie 315,81 mlrd. litų) saugumo problemoms spręsti ir 364 mlrd. JAV dolerių (apie 905,16 mlrd. litų) duomenų nutekėjimui sustabdyti. Net du trečdaliai šių išlaidų (315 mlrd. JAV dolerių arba 783,31 mlrd. litų) atsidurs organizuoto nusikalstamumo grupuočių rankose.
Didžioji dalis verslo ir namų vartotojų vis dar nesupranta, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog kartu su nelegalia programine įranga bus įdiegta ir kenkėjiška įranga, – sakė M.Bieliūnas.
„Didžioji dalis verslo ir namų vartotojų vis dar nesupranta, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog kartu su nelegalia programine įranga bus įdiegta ir kenkėjiška įranga. Tokiu būdu vartotojai, siekdami sutaupyti, atveria savo duomenis nusikalstamoms grupuotėms ir vėliau problemoms taisyti turi išleisti kelis kartus daugiau, nei būtų kainavusi legali programinė įranga“, – sako Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ kovos su nelegalia programine įranga grupės vadovas Baltijos šalims.
Tyrimo autoriai nustatė, kad beveik 20 proc. nelegalios programinės įrangos bendrovėse įdiegia darbuotojai.
Trečdalis (28%) apklaustų verslo atstovų teigė, kad kas kelis mėnesius jų bendrovėse pasikartoja įvairūs saugumo pažeidimai, sukeliantys įmonės tinklų, kompiuterių ar internetinių portalų sutrikimus. 65% šių sutrikimų – susiję su kenksminga programine įranga darbuotojų kompiuteriuose.
„Lietuvoje stebime tendenciją, kad auga verslo atstovų supratimas, jog investicijos į legalią programinę įrangą yra ekonomiškai efektyvesnės nei bandymai sutaupyti diegiant nelegalią įrangą. Vis didesnė verslininkų dalis įvertina, kad kenkėjiška programinė įranga, atkeliavusi su nelegalia programine įranga, pridarys daugiau žalos nei pavyks sutaupyti“, – sako Jolanta Kaminskaitė, „BSA | The Software Alliance“ atstovė, „IPnovus Law“ advokatė.
Nelegali įranga – lyg minų laukas
„Naudoti nelegalią įrangą – tas pats, kaip vaikščioti minų lauku. Niekada nežinai, kada rasi ką nors bjaurus, bet esi tikras, kad tai tikrai sukels didelę žalą. Kenkėjiškų programų sukelti potencialūs finansiniai nuostoliai – itin dideli ir iki tol pelningai veikusį verslą gali pastatyti į nepavydėtiną padėtį. Legali programinė įranga ilguoju laikotarpiu kainuoja mažiau, be to, būni užtikrintas, kad kartu su ja negausi ko nors kenkėjiško“, – sako Johnas Gantzas, IDC vyriausiasis tyrėjas.
Legali programinė įranga ilguoju laikotarpiu kainuoja mažiau, be to, būni užtikrintas, kad kartu su ja negausi ko nors kenkėjiško, – teigia J.Gantzas.
60% tyrime dalyvavusių namų vartotojų nurodė, kad labiausiai baiminasi, jog įdiegus užkrėstą programinę įrangą, jie praras įvairius duomenis, nutekės jų asmeninė informacija. Apie pusė respondentų (51%) jaudinasi, kad kažkas kitas neteisėtai naudosis jų interneto prieiga bei perims el. pašto, socialinių tinklų ir banko paskyras (50%). Tiesa, net 43% apklaustųjų nediegia saugumo atnaujinimų ir taip savo kompiuterius palieka atvirus kibernetiniams nusikaltėliams.
Vykdant tyrimą buvo apklausti ir įvairių vyriausybių atstovai. Jie jaudinasi, kad kibernetiniai nusikaltėliai perims konfidencialias prekybos ir kitas šalies konkurencingumui svarbias paslaptis (59% respondentų), pasisavins konfidencialią valstybės informaciją (55%). Taip pat jiems kelia nerimą kibernetinių atakų poveikis šalies kritinei infrastruktūrai (55%). Skaičiuojama, kad valstybėms šiemet gali prireikti daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių (apie 124,34 mlrd. litų) išspręsti problemoms, kilusioms dėl kenksmingos įrangos, įdiegtos kartu su nelegalia programine įranga.
Parduodami iš anksto apkrėsti kompiuteriai
Tyrimo metu Singapūro nacionalinio universiteto komanda ištyrė 203 naujus kompiuterius, kuriuose iš anksto buvo įdiegta nelegali programinė įranga. Daugiau nei pusė įrenginių (61%) buvo iš anksto apkrėsti kenksminga programine įranga. Šiais kompiuteriais buvo prekiaujama įvairiose kompiuterinės įrangos parduotuvėse Brazilijoje, Kinijoje, Indijoje, Meksikoje, Rusijoje, Pietų Korėjoje, Tailande, Turkijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Vykdant tyrimą buvo apklausta 1,7 tūkst. namų vartotojų, IT srities darbuotojų, IT vadovų ir vyriausybių atstovų Brazilijoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Indijoje, Japonijoje, Meksikoje, Lenkijoje, Rusijoje, Singapūre, Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV.
Šį tyrimą finansavo „Microsoft“ ir jis buvo pristatytas, kaip bendrovės kampanijos „Play It Safe“ dalis. Šia kampanija bendrovė siekia atkreipti dėmesį į ryšį tarp nelegalios programinės ir kenksmingos įrangos.
