Gyvybė Žemėje klestėtų milijardus metų
Jie savo maistą ir šilumos energiją gautų iš geoterminių versmių ir galėtų gyventi ištisus milijardus metų nesirūpindami, kad Saulės nebėra.
Tokia gyvybė būtų vieniša ir tamsi ir sunku pasakyti, kiek laiko tokioje šaltojoje Žemėje galėtų išgyventi žmonės.
Tačiau šalia geoterminių versmių gyvenantys gyvūnai ir mikroorganizmai gyventų milijardus metų ir po to, kai Saulė būtų išnykusi. Šiems gyvūnams Saulė nereikalinga. Jie savo maistą ir šilumos energiją gautų iš geoterminių versmių ir galėtų gyventi ištisus milijardus metų nesirūpindami, kad Saulės nebėra.
Tokios atšiaurios šaltosios Žemės sąlygos primena atšiaurias sąlygas kai kuriuose Jupiterio palydovuose, kuriuose, anot mokslininkų, po ledu gali egzistuoti gyvybė.
Kas slypi anapus?
Dabar Žemė sukasi aplink Saulę didesniu nei 100 tūkst. km/val. greičiu. Išnykus Saulei ir jos traukai, mūsų planetos greitis išliktų toks pats.
Kad suprastumėte, kodėl taip yra, įsivaizduokite, kad prie lazdos galo pririšate virvę su akmeniu ir sukate lazdą virš savo galvos. O tuomet paleidžiate lazdą. Akmuo su lazda nuskrietų jūsų paleista kryptimi, lygiai taip pat, kaip ir Žemė nuklystų į kosmoso platybes.
Jeigu mūsų žvaigždė pakeliui nesusidurtų su kitais kūnais, tokiu greičiu lekiant jai reikėtų keliauti 43 tūkst. metų, kad pasiektų arčiausiai mūsų esančią žvaigždžių sistemą – Kentauro Alfą, kuri yra už 4,3 šviesmečio. O per milijardą metų Žemė nukeliautų 100 tūkst. šviesmečių – per visą mūsų galaktiką.
Tačiau niekas negali pasakyti, kad mūsų planetos savo gravitacija neįtrauktų kokia kita žvaigždė arba juodoji skylė. Manoma, kad Paukščių Tako galaktikoje yra 100 mlrd. žvaigždžių ir iki milijardo juodųjų skylių.
Kad ir kas nutiktų, Žemės ateitis po Saulės išnykimo būtų jaudinanti kelionė po kosmosą.
