Manoma, kad po Didžiojo sprogimo visata buvo viena didelė energijos košė – ypač karštos energijos. Palaipsniui, energijai plečiantis, jos temperatūra ėmė kristi, pradėjo veikti visos žmonėms žinomos fizikinės jėgos bei kurtis pirmosios medžiagos.
Mokslininkų spėjimais, pirmieji atsiradę dariniai buvo kvarkai – fundamentalioji dalelė – ir gliuonai, pernešantys stipriąją jėgą, kuri suklijuoja kvarkus. Visatai toliau vėstant šios dalelės suformavo subatomines daleles, vadinamas hadronais.
Smulkindami švino daleles 99,9999991 proc. šviesos greičiu, mokslininkai atkūrė pirmąją po Didžiojo sprogimo atsiradusią materiją.
Iš nuolaužų atsirado pirmapradė materijos rūšis, vadinama kvarkų gliuonų plazma, arba QGP. Tai truko tik sekundės dalį, tačiau pirmą kartą mokslininkams pavyko ištirti į skystį panašias plazmos savybes – nustatyta, kad ji turi mažesnį pasipriešinimą tekėjimui nei bet kuri kita žinoma medžiaga.
„Šis [tyrimas] parodo mums QGP evoliuciją ir galiausiai [galėtų] parodyti, kaip ankstyvoji visata vystėsi pirmąją mikrosekundę po Didžiojo sprogimo“, – portalui „Live Science“ komentavo vienas iš autorių You Zhou, Nielso Boro instituto Kopenhagos universitete Danijoje docentas.
Mokslininkai šią imitaciją sukūrė didžiausiame pasaulyje atomų trupintuve – Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC), esančiame Ženevos pasienyje, Šveicarijoje. Smulkindami sunkiuosius atomų branduolius mokslininkai galėjo sukurti mažytį ugnies kamuolį, kuris sekundės daliai veiksmingai išlydo daleles į jų pirmines formas.
Jie nustatė, kad QGP buvo tobulas skystis, t. y. beveik neturėjo klampumo ar pasipriešinimo tekėjimui, be to, laikui bėgant keitė savo formą kitaip nei kitos materijos formos.
Nors buvo manyta, kad pirmą kartą QGP sukurtas 2000 m., tačiau naujausi tyrimai, gegužės 11 d. publikuoti žurnale „Physics Letters B“ paneigia šią nuostatą.
Ši informacija padeda mokslininkams suprasti, kokia buvo Visata pirmosiomis kūdikystės akimirkomis po Didžiojo sprogimo.
