2022 09 11

Kas nutiktų, jei didžiausia kada nors užfiksuota Saulės audra įvyktų šiandien?

Saulės audros – gana dažnas reiškinys. Tiesa, įprastai jos nebūna stiprios, tad didelio pavojaus žmonėms nesukelia. Tačiau 1859 metais britų astronomo Richardo Carringtono pastebėta didžiausia istorijoje Saulės audra paliko tokį įspūdį, jog mokslininkai iki šiol svarsto – kas nutiktų, jei ši audra pasikartotų ir vėl?
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / 123RF.com nuotr.

Karingtono įvykis

1859 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, apie 11.18 val., Redhilo miestelyje netoli Londono, R.Carringtonas tyrinėjo tamsių dėmių grupę ant Saulės, kai pastebėjo tai, ką vėliau apibūdino kaip „ypatingą šviesos proveržį, kuris truko apie penkias minutes“.

Kaip teigiama 2016 m. žurnale „Advances in Space Research“ paskelbtame tyrime, tai buvo pirmasis kada nors matytas ir užregistruotas Saulės žybsnis. Pavadintas mokslininko garbei (liet. – Karingtono), šis žybsins sukėlė didžiulio masto geomagnetinę audrą, kuri taip pat gavo mokslininko pavardės pavadinimą.

Magnetiniai jutikliai Karališkojoje observatorijoje Londone tais metais nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 7 d. Žemėje užfiksavo nepaprastus magnetinius sutrikimus, ypač rugpjūčio 28 d. ir rugsėjo 2 d. Jie sutapo su galbūt intensyviausiomis auroromis per pastaruosius 160 metų, rašo „Live Science“.

„Šviesos bangos greitai viena paskui kitą ritosi iki pat zenito, o kai kurių spindesio pakako, kad ant žemės mestų pastebimą šešėlį“, – 1859 m. rugsėjo 6 d. rašė Londono laikraštis „Times of London“.

NASA/NASA Saulės dinamikos observatorijos užfiksuotas kovo 31 d. Saulės žybsnio vaizdas iš arti.
NASA/NASA Saulės dinamikos observatorijos užfiksuotas kovo 31 d. Saulės žybsnio vaizdas iš arti.

Pasak 1859 m. „Weekly West“ laikraščio pranešimo, spalvingos šviesos buvo tokios ryškios, kad žmonės Misūryje po vidurnakčio galėjo skaityti knygas nepasišviesdami, o aukso kasėjai Uoliniuose kalnuose atsibudo 1 val. nakties vietos laiku ir pradėjo gamintis pusryčius manydami, kad pakilo Saulė, teigia JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA).

Šiaurės ir Pietų pašvaistės paprastai pasirodo netoli planetos ašigalių. Tačiau per Karingtono įvykį žmonės auroras matė visame atogrąžų regione, įskaitant Kubą, Jamaiką ir Panamą, pažymima tyrime.

Tuo tarpu telegrafo linijos patyrė „vieną iš labiausiai stebinančių ir ypatingų elektros reiškinių“, kai dėl elektros energijos pertekliaus ore telegrafo mašinos galėjo siųsti pranešimus iš Niujorko į Pitsburgą be baterijų pagalbos, buvo rašoma 1859 m. laikraštyje „Washington Star“.

1859 m. rugsėjo 24 d. laikraščio „The Illustrated London News“ pranešime teigiama, kad Paryžiuje iš telegrafo aparatų skriejo kibirkštys.

Iš viso Karingtono įvykis paveikė beveik pusę telegrafo stočių Jungtinėse Valstijose, tad kyla klausimas – kaip tokio masto audra paveiktų dabartinę, daug labiau nuo technologijų priklausančią visuomenę?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis