Katastrofiškas scenarijus
Jei tai įvyktų staiga, būtų gana didelė katastrofa tiems, kas gyvena Žemėje, ir visai aplinkai.
Žemės paviršius sukasi dideliu greičiu. Tarkime, Lietuva sukasi maždaug 960 km/val. aplink Žemės ašį. Ties pusiauju tas greitis yra dar didesnis – siekia 1600 km/val. Toks greitis viršija tarpkontinentinio lėktuvo greitį. Įsivaizduokite, kas nutiktų su keleiviais, jei lėktuvas staiga sustotų?
Viskas, kas yra viduje, išlėktų į priekį. Tas pats atsitiktų ir su Žeme, jei ją kažkas staigiai sustabdytų – prie paviršiaus nepritvirtinti objektai pradėtų lėkti Žemės sukimosi kryptimi – iš vakarų į rytus. Žmonės, automobiliai, ko gero, neišlaikytų ir pastatai, nors jų pagrindas ir yra pritvirtintas prie Žemės paviršiaus (viršus imtų linkti į sukimosi kryptį ir pastatai sugriūtų).
Naujas žemynas
Žemės paviršiuje taip pat yra daug vandens – pasaulio vandenynas pajustų tą patį, kaip visi daiktai Žemės paviršiuje, savo judėjimą ratu tęsdamas iš inercijos. Taigi, vanduo išsilietų iš savo telkinių, nuplautų pakrantes, atsivertų daug sausumos plotų.
Atmosfera taip pat sukasi kartu su Žeme, jai sustojus atmosfera vis vien judėtų toliau, sukeldama labai didelį vėją. Tai, kas nebūtų išrauta su šaknimis nuo Žemės paviršiaus, būtų tiesiog nupūsta.
Staigus sustojimas gali sujudinti tektonines plokštes, jos judėdamos ir atsitrenkdamos viena į kitą sukeltų daugybinius ir labai stiprius žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus.
Po tam tikro laiko nusistovėjus pusiausvyrai Žemė nebebūtų tokia pati kaip anksčiau. Dėl dabartinio Žemės sukimosi, išcentrinės jėgos, ties pusiauju vandens lygis yra pakilęs 8 km lyginant su tuo vandens lygis, kuris būtų, jei Žemė nesisuktų. Šis vanduo nuo pusiaujo nutekėtų atgal į poliarines sritis, jei Žemė nesisuktų.
Ties pusiauju giliausia vandenyno vieta nesiekia 6 km, tai reiškia, kad aplink pusiaują susidarytų žiedynis žemynas, kuris apjuostų visą Žemę. Ją būtų galima apvažiuoti automobiliu.
Šią išcentrinę jėgą galima labai lengvai įsivaizduoti. Jei paimtume karuseles, kurios sudarytos iš grandinių, kurių gale kabo sėdynės. Kuo greičiau sukasi karuselė, tuo aukščiau pakyla sėdynės. Tas pats ir su vandeniu – kuo greičiau sukasi Žemė, tuo daugiau vandens pasiekia tą „aukščiausią spindulį“. Tai lengviausia padaryti ties pusiauju, nes jis didžiausiu atstumu nutolęs nuo sukimosi ašies.
Kas nutiks kitiems žemynams, kurie yra didesnėse platumose? Tarkime, su Lietuva?
Kadangi vanduo nuo pusiaujo nutekės link polių, sausumos, kurios yra arčiau polių, bus užlietos vandeniu.
Metus trunkanti diena
Jei Žemė nustotų suktis, taip pat pasikeistų paros trukmė. Para truktų lygiai metus – 365 dienas. Pusė iš šio laiko būtų labai ilga diena, o pusė liktų nakčiai. Per dieną Žemė įkaistų iki deginančio, gyvybei nedraugiško karščio. Žiemos būtų labai šaltos, taip pat nepalankios gyviems organizmams.
Ar mums pavyktų išgyventi tokioje žemėje? Neaišku. Galbūt pastoviai reikėtų taikyti į tą sritį tarp dienos ir nakties, kurioje laikytusi vidutinė temperatūra.
Pasikeitų ir mėnulio bei saulės judėjimas danguje. Dabar šie kosminiai kūnai juda daugiausia dėl to, kad Žemė sukasi aplink savo ašį. Jai sustojusi, ji skrietų tik aplink saulę – saulė ir mėnulis tekėtų iš vakarų ir leistusi rytuose. Mėnulis danguje būtų matomas dvi savaites.
Pasikeistų ir žvaigždžių judėjimas danguje – mes visada matytume tas pačias žvaigždes tose pačiose vietose.
