Trys paleidimo versijos
Mes visi puikiai žinome, kad kosmose beveik nėra jokios medžiagos, o kulkos iššovimas yra degimo reakcija, kuriai reikia deguonies.
Tačiau, atrodo, šiuolaikiniai ginklai turi pakankamai cheminės medžiagos, tad tikėtina, kad suveiktų ir kosmose.
Yra trys galimos kulkos iššovimo versijos, priklausančios nuo to, kurioje kosmoso vietoje ji būtų paleista.
Pirmame scenarijuje jūs turėtumėte būti astronautas Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).
TKS skrieja apie 400 km virš Žemės atstumu, tad tikimybė, kad jūs, prisitvirtinęs prie stoties ir išėjęs pasivaikščioti į atvirą kosmosą iššaunate kulką, kuri jus pasiveja – yra. Tiesa, ji nepalyginamai maža, bet jei kada nors sumanysite pašaudyti kosmose netoli Žemės, nepamirškite pajudėti tolyn nuo iššovimo vietos.
Tačiau, be abejo, į save jūs tikriausiai nepataikytumėte, ir kulka po kiek laiko sėkmingai nukristų ant Žemės, paveikta gravitacijos.
Tokio dydžio objektas kaip kulka yra labai nedidelis, ir panašių kosmoso šiukšlių ar kosminių kūnų į Žemę krenta labai daug ir nuolatos. Tol, kol jie nenukritę, yra apibrėžiami kaip meteoroidai, kritimo metu – meteorai, o jei nukritę nesudega ir išlieka, objektai tampa meteoritais.
Kosminės medžiagos krenta tikrai nemažai ir tikėtina, kad kulka Žemės atmosferje sudegtų ir išnyktų.
Amžinas sukimasis
Kitas scenarijus – jei jūs netikėtai teleportuotumėtės maždaug už 2 šviesmečių už Saulės. Kulka nulėktu vienu greičiu, o jūs judėtumėte atgal daug lėčiau.
Mokykloje visi mokėmės 3 Niutono dėsnį: veiksmas lygus atoveiksmiui. Iššovus, kulka nulėktu vienu greičiu tiesiai, o jūs – į priešingą pusę, tik kiek lėčiau. Kadangi jūsų masė daug didesnė negu kulkos, jum suteiktas greitis būtų daug mažesnis.
Pati kulka keliautų panašia orbita kaip keliauja Saulė aplink galaktikos centrą. Kas atsitiktų su jumis? Tikėtina, kad pradėtumėte suktis apie savo masės centrą, nes iššovimo jėga būtų sufokusuota ties ranka.
Paskutinė situacija įmanoma tada, jei teleportuotumėtės daug toliau negu Žemė, Saulė ar mūsų galaktika – į visišką tuštumą, kur artimiausios galaktikos yra sąlyginai toli ir jų poveikis yra labai nedidelis.
Tokiu atveju, jūs apie savo masės centrą suktumėtės amžinybę, o iššauta kulka skrietų tolyn.
Kadangi žinome, jog visata plečiasi, kulka už maždaug 50 tūkst. šviesmečių pasiektų tokią zoną, kur visatos plėtimąsis susilygintų su kulkos tuometiniu greičiu, ir ji sėkmingai skrietų į amžinybę.
Daugiau žiūrėkite laidoje „O kas, jeigu?“:
