Nuotraukoje (žr. apačioje), kuri buvo publikuota žurnale „The New England Journal of Medicine“ – plaučiai moters, kurią į ligoninės priimamąjį atvežė silpnai kvėpuojančią, sausai kosėjančią, jos kraujas buvo susimaišęs su gleivėmis. Moteris mėgino nusižudyti, į veną susileisdama 10 ml gryno gyvsidabrio.
Sunku patikėti, tačiau ta moteris liko gyva. Po 10 mėn. intensyvaus gydymo ji vėl sveika.
Sunku patikėti, tačiau ta moteris liko gyva. Po 10 mėn. intensyvaus gydymo ji vėl sveika – be jokių inkstų, virškinimo trakto ar neurologinių komplikacijų.
„Tai, kad pacientei pavyko išvengti klinikinio apsinuodijimo, byloja, jog gyvsidabrio poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo gyvsidabrio atmainos“, – rašoma moterį gydžiusių medikų ataskaitoje. Gyvsidabrio atmainų yra trys: grynas gyvsidabris, organinis gyvsidabris ir neorganinis gyvsidabris.
1) Grynas gyvsidabris – tas, kurio yra termometruose, fluorescensinėse lempose, dantų plombose ir pan.
2) Organinis gyvsidabris dažniausiai būna a) metilo gyvsidabris, randamas kai kuriuose maisto produktuose, pvz., žuvyje. Bet būna ir b) etilo gyvsidabris, randamas kai kuriuose maisto konservantuose, antiseptikuose, bei c) fenilo gyvsidabrio acetatas, kurio yra kai kurių dažų sudėtyje.
3) Neorganinis gyvsidabris (baterijose, kai kuriose dezinfekavimo priemonėse, kosmetikos priemonėse).
Tyrimo autorių teigimu, šis atvejis iliustruoja, „kad skirtingų atmainų poveikis organizmas būna kitoks, o grynasis gyvsidabris yra ne toks nuodingas, kaip kitos dvi gyvsidabrio atmainos“, medikų išvadas cituoja iflscience.com. Vis dėlto nederėtų pamiršti, kad grynas gyvsidabris vis tiek yra labai pavojingas sveikatai ir nuodingas.
Grynasis gyvsidabris natūraliomis sąlygomis būna sidabro spalvos skysčio arba gyvsidabrio garų pavidalu. Dažniausiai šio gyvsidabrio į žmogaus organizmą patenka pažeidus indą, kuriame buvo jis buvo laikomas (pvz., sudaužius termometrą).
