Taip yra todėl, kad prasidėjus lifto kritimui, dažniausiai suveikia šį procesą sustabdantys mechanizmai.
LRT.lt portalo skaitytojas Vilius domisi su liftais susijusiais nelaimingais atsitikimais. „Kaip viskas vyksta, kai krenta liftas – kokie mechanizmai tuomet suveikia ir ar vienareikšmiškai tai reiškia blogą baigtį esantiems lifte? Kiek tai dažnas atvejis?“ – klausia jis.
Liftų asociacijos prezidento J. Kazakevičiaus teigimu, lifto kritimu galima būtų pavadinti tik atvejį, kai liftas nevaldomas juda žemyn.
„Jei netikėtai padidėjus lifto greičiui, suveikia saugos mechanizmai, tai jau nėra nevaldomas judėjimas, taigi, tai nėra lifto kritimas. Netikėtai padidėjus lifto greičiui, populiariai kalbant, viskas pradeda suktis greičiau – veikiami išcentrinės jėgos aktyvuojami gaudytuvai. Tai senas, bet patikimas metodas“, – aiškina specialistas.
Anot jo, nelaimės liftuose dėl kritimo įvyksta santykinai rečiau nei kitokio pobūdžio nelaimingi atsitikimai. O tokio kritimo, t. y., nevaldomo lifto judėjimo žemyn, atvejo Lietuvoje nebuvo, tačiau internete gausu pranešimų apie tokius įvykius pasaulyje, įskaitant kaimynes šalis.
„Liftų įmonių asociacija tiki, kad tokių incidentų nebuvimas yra geras liftų eksploatacijos dalyvių ilgamečio bendradarbiavimo rezultatas, ir siekia užtikrinti, kad taip būtų ir ateityje“, – tvirtina J. Kazakevičius.