N.Morrisono protestas buvo aprašytas labai įvairiai. Vieni tai matė kaip bepročio sektanto poelgį, kiti lygino jį su susideginusiais budistų vienuoliais. Nuo dešimtmetį trunkančio Vietnamo karo pavargusi visuomenė pradėjo aktyviau kalbėti apie napalmą, kuriuo buvo deginami neįžengiami Vietnamo miškai. N.Morrisonas su savimi turėjo ir vienerių metų dukrą Emily, kurią prieš pasidegdamas kažkam padavė. 2007 metais Vietnamo prezidentas Nguyễnas Minh Triếtas apsilankė N.Morrisono protesto vietoje ir perskaitė jam skirtą eilėraštį.
Tik ar napalmas vėliau buvo uždraustas? Ar dabar kariaujančios šalys taip bandytų šalinti gamtines ir žmonių suręstas kliūtis?
Kas yra napalmas?
Napalmas – tai karinės paskirties padegamoji medžiaga. Ją sudaro tirštikliai ir degantis skystis. Pagal 1942 metais chemiko Louiso Fieserio sukurtą receptą, napalmą sudaro nafteno rūgštis, palmitino rūgštis (iš čia na- ir -palm dalys) bei itin degus skystis – įprastai, benzinas.
Napalmas įprastai dega 800–1200 °C karščiu, tačiau priklausomai nuo sudėties gali pasiekti ir 2000 °C temperatūros liepsną. Supernapalmas, kurio sudėtyje yra šarminių metalų, be problemų dega ir vandenyje. Napalmas buvo naudojamas kone kiekviename kare nuo pat to laiko, kai Antrojo pasaulinio karo metais napalmu būdavo užpildomi liepsnosvaidžiai. Napalmas degino ir Japonijos miestus, prieš tai, kai JAV karą užbaigė dviem atominėmis atakomis.
Napalmo bombos buvo naudojamos ir Korėjos kare. Čia JAV ir sąjungininkai turėjo beveik visišką oro erdvės kontrolę, todėl napalmo bombos buvo naudojamos gana drąsiai.
Žinoma, napalmas labiausiai išgarsėjo Vietnamo karo (1955–1975 m.) metu. Tankios džiunglės sudarė puikias sąlygas slėptis prie tokios vietovės pratusiems Šiaurės Vietnamo kariams. Amerikiečiams ir sąjungininkams tai kėlė didžiules problemas – jiems teko kovoti su nematomu priešu. Jau nekalbant apie tai, kad tankios džiunglės gerokai apsunkino karių judėjimą.
Taigi, napalmas buvo naudojamas ne tik priešų karių, infrastruktūros, pastatų, bet ir miškų naikinimui. Išdegę plotai galėjo būti laikomi saugiais dėl didžiulio karščio, kuris visiškai panaikino bet kokių požeminių slėptuvių efektyvumą. Ir, žinoma, napalmas tapo stipriu psichologiniu ginklu – net ir išdegintos džiunglės buvo sunkiai praeinamos, tačiau liepsnas matantis priešas atsitraukdavo. 1963–1973 metais JAV Vietnamo kare panaudojo 388 tūkstančius tonų napalmo bombų – 20 kartų daugiau nei Japonijoje per Antrąjį pasaulinį karą, 10 kartų daugiau nei per Korėjos karą.
Kaip jau supratote, N.Morrisono protestas turėjo didžiulį poveikį visuomenei, kuri ir taip nebuvo labai patenkinta veiksmais Vietname, tačiau napalmas buvo naudojamas toliau. Ir jį naudojo ne tik JAV – napalmą naudojo ir Prancūzija, Portugalija, Izraelis, Indija, Pakistanas, Egiptas, Marokas, Argentina, Irakas, Irakas Angola ir, galimai, Turkija.
Ar napalmas dabar uždraustas?
Napalmas buvo naudojamas ir prieš karius. Kontaktas su degančiu nepalmu, žinoma, dažnai yra mirtinas, tačiau net kai jo liepsnos yra šiek tiek toliau ar paliečia tik dalį kūno, gresia apsinuodijimas, kvėpavimo takų pažeidimai.
Tačiau napalmas ir kiti padegamieji ginklai nėra uždrausti! Ženevos konvencijos draudžia naudoti padegamuosius užtaisus tik prieš civilius ar tankiai civilių gyvenamose teritorijose. Jau nekalbant apie tai, kad ne visos šalys sutinka su visais Ženevos konvencijų protokolais.
Taigi, napalmas nėra uždraustas. Tiesa, jo efektyvumu irgi abejojama. Liepsnosvaidžių JAV arsenale nebėra nuo 1978 metų. Liepsna nėra labai lengvai kontroliuojama jėga ir dabar tai, kas pasiekiama napalmu, galima padaryti kitais ginklais.
