Tyrėjų teigimu, sausra galėjo sukelti pilietinį konfliktą, o tai savo ruožtu lėmė politinį žlugimą.
Naujasis tyrimas ne tik suteikia mums naudingų žinių apie šios senovės tautos istoriją, bet ir įspėja, kad klimato pokyčiai gali greitai sukelti spaudimą net ir labiausiai įsitvirtinusioms bei klestinčioms civilizacijoms.
„Keli duomenų šaltiniai rodo, kad pilietinių konfliktų gerokai padaugėjo, o apibendrintas tiesinis modeliavimas susieja nesutarimus mieste su sausros sąlygomis 1400-1450 m. po Kristaus“, – rašo tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje.
„Teigiame, kad užsitęsusi sausra padidino varžovų grupuočių įtampą, tačiau vėlesnė adaptacija atskleidė regiono masto atsparumą, užtikrinusį, kad Majų politinės ir ekonominės struktūros išsilaikė iki pat kontakto su Europa XVI a. pradžioje.“
Komanda turėjo daug istorinių duomenų, kurie apėmė gyventojų skaičiaus pokyčius ir klimato sąlygas. Šiuos įrašus papildė nauja žmonių palaikų analizė.
Atsirado ryšys tarp padidėjusio kritulių kiekio ir padidėjusio gyventojų skaičiaus vietovėje, o vėliau sumažėjusio kritulių kiekio ir suintensyvėjusio konflikto. Tyrėjai teigia, kad 1400-1450 m. po Kr. užsitęsusi sausra greičiausiai lėmė Majapano apleidimą.
Tyrime teigiama, kad vandens trūkumas turėjo įtakos žemės ūkio praktikai ir prekybos keliams, o tai sukėlė įtampą Majapano gyventojams. Kadangi ėmė trūkti maisto ir padėtis tapo pavojingesnė, žmonės arba mirė, arba išsisklaidė.
„Mūsų išvados patvirtina istoriją apie Majapano institucinį žlugimą 1441-1491 m. po Kr. dėl pilietinio konflikto, kurį lėmė politinė konkurencija ir ambicijos“, – rašo tyrėjai.
Akivaizdu, kad žmonių reakcija į aplinkos spaudimą, pavyzdžiui, sausrą, yra sudėtinga, skiriasi priklausomai nuo regiono ir epochos – yra labai daug veiksnių, kuriuos reikia įvertinti ir suderinti svarstant, kodėl istorinė populiacija elgėsi taip, kaip elgėsi, rašo „Science Alert“.
„Archeologiniai ir istoriniai įrašai puikiai tinka praeities visuomeniniam klimato krizių poveikiui ilgalaikiais ciklais tirti“, – rašė tyrėjai.
